Ant didžiųjų tikėjimo slėpinių slenksčio

Paskutinė savaitė iki Velykų vadinama Didžiąja arba Šventąja, nes šiomis dienomis prisimenami svarbiausi Kristaus gyvenimo kulminacijos įvykiai. Tikslas, dėl kurio Jis gyveno tarp mūsų.

Didžiausius žmonių atpirkimo slėpinius Bažnyčia kasmet švenčia nuo Didžiojo ketvirtadienio vakaro Mišių iki Prisikėlimo sekmadienio Vakarinės. Šis laikas tinkamai vadinamas „Nukryžiuoto, palaidoto ir prisikėlusio Kristaus tridieniu. Per pirmąsias dvi Tridienio dienas tęsiamas šventas Velykų pasninkas, kurio metu pagal pirminę tradiciją Bažnyčia pasninkauja, nes „iš jos atimtas Sužadėtinis”. Didįjį penktadienį visur dera laikytis pasninko ir abstinencijos; rekomenduojama pratęsti pasninką ir Didįjį šeštadienį, kad Bažnyčia pakilia ir atvira dvasia ateitų į Prisikėlimo sekmadienio džiaugsmus.

DIDYSIS KETVIRTADIENIS: Gavėnios slenkstis Velykų link

Didžiojo Ketvirtadienio ryto Mišios, dar vadinamos Krizmos Mišiomis, užbaigia gavėnią ir įveda į velykinį tridienį. Didysis Ketvirtadienis - paskutinės gavėnios dienos liturgija.

Ketvirtadienio ryte Vyskupo su vyskupijos kunigais koncelebruojamose Krizmos Mišiose parengiama ir palaiminama šventoji Krizma (aliejai, skirti ligonių, krikšto ar sutvirtinimo sakramentams). Kunigai su vyskupu susirenka į šias Mišias iš įvairių vyskupijos vietų, parodydami, jog yra vyskupo liudytojai ir bendradarbiai paruošiant Krizmą, panašiai kaip yra jo pagalbininkai ir patarėjai kasdienos tarnystėje. Kadangi vakare švenčiamose Viešpaties Vakarienės Mišiose bus atmenamas ir Kunigystės įsteigimas, kunigai atnaujina savo bendrystę su Vyskupu ir įšventinimu prisiimtąsias tarnystes. Drauge šioje iškilmėje yra kviečiama dalyvauti visa tikinčioji liaudis ir vienytis su savo ganytojais Komunija.

Viešpaties vakarienės Mišių liturgija – Didžiojo Velykų tridienio pradžia

„Didžiojo ketvirtadienio vakaro Mišių šventimu Bažnyčia pradeda Velykų tridienį ir primena Paskutinę vakarienę, kurios metu Viešpats Jėzus, tą naktį, kai buvo išduotas, parodydamas meilę saviesiems pasaulyje, paaukojo Dievui Tėvui savo kūną ir kraują duonos ir vyno pavidalais ir davė juos apaštalams priimti, taip pat įsakė jiems ir jų kunigystės įpėdiniams juos aukoti”.

Visas dėmesys skiriamas tose šventosiose Mišiose iškiliai minimiems slėpiniams: Eucharistijos ir kunigystės įsteigimui, taip pat Viešpaties duotam broliškos artimo meilės įsakymui.

Giedant himną „Garbė Dievui aukštybėse”, jei yra toks vietos paprotys, skambinama varpais; pabaigus himną, varpai nutyla iki didžiojo šeštadienio vakaro. Groti vargonais ar kitais instrumentais šiuo laikotarpiu leidžiama tiktai giedojimui palaikyti.

Šią dieną pagal tradiciją atliekamas kojų plovimas dvylikai tikinčiųjų, žymi Kristaus, kuris atėjo „ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti”, tarnystę ir meilę. Vyskupas ir kunigai, mazgojantys kojas savo tikintiesiems, šitaip paaiškina jų pačių buvimo Bažnyčioje tikslą – tarnavimą Kristaus pavyzdžiu.

Vargšams skirtos aukos, ypač surinktos gavėnios metu kaip atgailos vaisiai ir šios liturgijos metu surinktos aukos, gali būti nešamos atnašų procesijoje. Mūsų pamėgtas ir dažnai giedamas himnas Ubi caritas est vera, yra skirtas būtent šių Mišių atnašavimui.

Po Komunijos maldos procesija, kurioje priekyje nešamas kryžius, už jo nešamos degančios žvakės ir smilkoma, Švenčiausiasis Sakramentas nešamas per Bažnyčią į specialiai tam parengtą jo saugojimo vietą, giedant vieną iškiliausių eucharistinių himnų „Kūno paslaptį šlovingą”.

Po Mišių nudengiamas altorius. Visi kryžiai bažnyčioje uždengtini raudonu ar violetiniu šydu, nebent tai jau buvo padaryta šeštadienį prieš penktąjį gavėnios sekmadienį.

DIDYSIS PENKTADIENIS: Meilė, kviečianti atsakui

Ši diena ypatinga krikščionims visame pasaulyje. Ji unikali visoje religijų istorijoje. Dievas atskleidžia save iki galo. Ne jis reikalauja žmonių aukų sau, o pats už juos pasiaukoja. Tam, kad atsikurtų nutrūkęs santykis. Įvyktų susitaikymas. Tiksliau, Dievas sutaikina su savimi žmones, – Jis juk jau visada buvo jų pusėje. Tad didysis kančios įvykis išties byloja apie didžiąją meilę, kviečiančią atsakui. Santykiui.

Viešpaties kančios liturgija

Tą dieną, kai „yra paaukotas mūsų velykinis Avinėlis, Kristus”, Bažnyčia, apmąstydama savo Viešpaties ir Sužadėtinio kančią ir adoruodama kryžių, prisimena savo gimimą iš mirštančio ant kryžiaus Jėzaus šono ir maldauja viso pasaulio išganymo. Tą dieną (vienintelę metuose) pagal seną tradiciją Bažnyčia nešvenčia Mišių. Apeigos vadinasi Viešpaties kančios liturgija.

Didysis penktadienis yra visai Bažnyčiai privaloma atgailos diena, pažymima pasninku (valgant tik kartą, kitus du kartus vien užkandant) ir abstinencija (atsisakant valgyti mėsą).

Šią dieną griežtai draudžiama švęsti sakramentus (krikšto, sutvirtinimo, santuokos, kunigystės šventimų), išskyrus Atgailos ir Ligonių patepimo. Laidotuvių apeigos atliekamos be giesmių, be vargonų ir be varpų.

Seniausius Bažnyčios laikus siekiančios apeigos

Kunigas ir patarnautojai eina prie altoriaus tyloje, be giesmių. Jeigu reikia pasakyti kokius nors įžangos žodžius, jie ištartini prieš išeinant patarnautojams.

Apeigoms vadovaujantis kunigas, nusilenkęs altoriui, parpuola veidu žemyn. Parpuolimas yra būdinga šios dienos apeiga; tai žymi tiek „žemiškojo žmogaus” nusižeminimą, tiek Bažnyčios liūdesį ir skausmą.

Skaitomi tekstai iš Senojo ir Naujojo Testamentų, giedama atliepiamoji psalmė ir aklamacija prieš Evangeliją (Garbė Tau, Kristau, Dieviškasis Žodi). Ypač iškilmingai perteikiamas Viešpaties kančios pasakojimas pagal Joną. Jis gali būti giedamas ar tradiciškai skaitomas, tai yra trijų skaitovų, atliekančių Kristaus, pasakotojo ir liaudies vaidmenis.

Visuotinė malda atliekama pagal iš seniausių laikų perduotą tekstą ir formą, išlaikant visą intencijų platumą, reiškiantį visuotinę Kristaus, prikalto ant Kryžiaus dėl viso pasaulio išganymo, kančios vertę. Įprastai meldžiamasi už Bažnyčią, už popiežių, už įšventintuosius Bažnyčios tarnautojus, už katechumenus (besirengiančius Krikštui šią Velykų naktį), už krikščionių susivienijimą, už nepažįstančius Kristaus, už žydus, už netikinčius į Dievą, už valstybių vadovus, už kenčiančius vargą.

„Kristus mirė asmeniškai už mane“

Kryžiaus pagerbimui naudojamas didelis ir dailus kryžius. Iškiliai kviečiama pagerbti kryžių, jis po truputį atidengiamas, visi dalyvaujantieji atliepia giedodami ir priklaupia. Dera laikytis pagarbios tylos po kiekvieno tikinčiųjų priklaupimo, vadovui stovint ir laikant iškeltą kryžių.

Asmeninis Kryžiaus pagerbimas yra svarbiausias šių apeigų elementas. Kryžius pateikiamas taip, kad jį pagerbti galėtų kiekvienas tikintysis. Procesijos būdu, sustoję po du, žmonės eina pabučiuoti Kryžiaus, dėkodami už Kristaus meilę ir Jo atiduotą gyvybę už mus. Pagerbiant kryžių giedamos antifonos, „Priekaištai” (improperia) ir himnai, poetiškai primenantys išganymo istoriją. Lietuvoje yra paprotys giedoti "Kryžiau šventas visų medžių", "Kur augai tu, šventasis Kryžiaus medi?".

Po Viešpaties maldos ramybės palinkėjimo ženklu nesidalijama. Po apeigų altorius nudengiamas, o kryžius paliekamas su keturiomis žvakidėmis. Bažnyčioje parengiama tinkama vieta Viešpaties Kryžiui, kad tikintieji galėtų jį pagerbti ir pabučiuoti, taip pat susikaupti meditacijai.

DIDYSIS ŠEŠTADIENIS: budėjimas iki aušros

Šiandienis susikaupimas veda į vakaro kulminaciją, kai iškilmingai švęsime Kristaus kančios istorijos atbaigimą – didžiąją Aušrą – prisikėlimą. Seniausius krikščionybės laikus siekianti liturgija persmelkta pačiais stipriausiais jausmais, prasmėmis ir simboliais.

Didįjį šeštadienį visą dieną Bažnyčia būna prie Viešpaties kapo, apmąstydama jo kančią ir mirtį bei nužengimą į pragarus ir malda bei pasninku laukdama Viešpaties prisikėlimo.

Tikinčiųjų pagerbimui bažnyčioje galima išstatyti nukryžiuoto, kape besiilsinčio arba nužengusio į pragarus Kristaus, taip pat skausmingosios Švč. Mergelės Marijos atvaizdą.

Šią dieną (iki vakaro) Bažnyčia griežtai susilaiko nuo Mišių aukos. Šventąją Komuniją galima duoti tik mirštantiems tikintiesiems. Draudžiama švęsti Santuokos ir kitus, išskyrus Atgailos ir Ligonių patepimo, sakramentus.

VELYKŲ VIGILIJA ŠVENTĄJĄ NAKTĮ

Pagal senovinę tradiciją ši naktis yra „budėjimas Viešpaties garbei” ir šią naktį švenčiama vigilija, primenanti šventąją Viešpaties prisikėlimo naktį, yra tarsi „visų šventųjų vigilijų motina”. Šią naktį Bažnyčia budėdama laukia Viešpaties prisikėlimo ir švenčia įkrikščioninimo sakramentus.

Kodėl Velykų vigilija – naktį?

„Visos Velykų vigilijos apeigos vyksta naktį. Jų nedera pradėti neprasidėjus nakčiai, o pabaigti išaušus sekmadieniui”. Šios taisyklės būtina griežtai laikytis.

Žydams Velykų vigilija, kurios metu jie visą naktį budėdami laukdavo Viešpaties, išlaisvinsiančio juos iš faraono vergijos, perėjimo, buvo jų kasmet švęstinas atminimas. Tai buvo tikrosios Kristaus Paschos, tikrojo išlaisvinimo nakties, „kai Kristus, sulaužęs mirties pančius, kaip nugalėtojas, pakilo iš bedugnės”, provaizdis.

Bažnyčia nuo pat pradžių, ypač šios naktinės Vigilijos metu, švęsdavo kasmetinę Paschą, iškilmių iškilmę. Kristaus prisikėlimas yra mūsų tikėjimo ir vilties pamatas; per krikštą ir sutvirtinimą esame įskiepyti į velykinį Kristaus slėpinį: su juo mirę, palaidoti ir prikelti, su juo ir karaliausime. Ši Vigilija taip pat yra Viešpaties atėjimo laukimas.

Velykų vigilijos struktūra, jos dalių ir elementų reikšmė

Velykų vigiliją sudaro keturios dalys; po Žiburių apeigų ir Velykų šlovinimo (tai pirmoji Vigilijos dalis) Bažnyčia apmąsto stebėtinus darbus, kuriuos Viešpats Dievas nuo pat pradžių nuveikė savo žmonių labui (Žodžio liturgija arba antroji dalis); trečiojoje dalyje Bažnyčia teikia krikštą suaugusiesiems (jie, kitaip nei kūdikiai ir vaikai iki 7 metų, yra krikštijami tik kartą metuose, būtent šią naktį) ir kartu su jais švenčiama Eucharistija (Komunija), kuri yra Viešpaties mirties ir prisikėlimo atminimas iki jo atėjimo (ketvirtoji dalis).

Įžangos simboliai

Tinkamoje vietoje bažnyčios šventoriuje (lauke) paruoštinas laužas naujai ugniai palaiminti. Jo liepsna turi būti tokia, kad iš tikrųjų išsklaidytų tamsą ir nušviestų naktį.

Parengiama Velykų žvakė, kuri ženklo tikrumo labui turi būti pagaminta iš vaško, jokiu būdu ne iš dirbtinių medžiagų; ji privalo būti viena ir kasmet nauja, pakankamai didelė, visada tokia, kad galėtų priminti, jog Kristus yra pasaulio šviesa.

Ši žvakė palaiminama ypatingais žodžiais bei ženklais: brėžiant joje kryžių, užrašant metų skaitmenis bei graikų abėcėlės pirmąją ir paskutiniąją raides, sakant: Kristus vakar ir šiandien, pradžia ir pabaiga, alfa ir omega, jo laikai ir amžiai, jam garbė ir valdžia visais amžių amžiais; įsmeigiami penki pumpurai, kurių viduje smilkalų grūdeliai atmenant sužydėjusias ir kvepiančias Kristaus žaizdas, sakant: savo šventomis, garbingomis žaizdomis, tesaugo ir tepalaiko mus Viešpats Kristus. Tada, palaiminus laužą, nuo jo uždegama taip paruošta Velykų žvakė, sakant: Garbingai prisikeliančio Kristaus šviesa teišsklaido mūsų proto ir širdies tamsą.

Priekyje nešant velykinę žvakę – paschalą, procesijos būdu įeinama į bažnyčią. Kaip Izraelio sūnūs ėjo iš Egipto nelaisvės naktį vedami ugnies stulpo, taip krikščionys eina įkandin prisikėlusio Viešpaties. Į užgiedojimą “Kristus mums šviečia” atsiliepiame „Dėkojame Dievui”.

Liepsna nuo paschalo tolydžio perduodama uždegant kitas dalyvaujančiųjų rankose laikomas žvakes; elektros apšvietimas privalo būti išjungtas.

Giedamas Velykų šlovinimas, kuriame didžiai poetiškai nusakomas visas Velykų slėpinys išganymo plano kontekste. 

Šventojo Rašto liudijimas

Antrąją Vigilijos dalį sudaro skaitiniai iš Šventojo Rašto. Jais apsakomi šlovingi išganymo istorijos darbai, tikinčiųjų apmąstomi padedant tylos pauzei, atliepiamajai psalmei ir kunigo maldai.

Velykų vigilijos apeigos apima septynis skaitinius iš Senojo Testamento, Įstatymo ir Pranašų – tai yra seniausia tiek Rytų, tiek Vakarų tradicija – ir du skaitinius iš Naujojo Testamento, iš apaštalo laiško ir Evangelijos. Taip Bažnyčia, „pradėdama nuo Mozės ir primindama visus pranašus”, aiškina velykinį Kristaus slėpinį. Todėl visur, kur tik įmanoma, atliktini visi skaitiniai, laiduojant Velykų vigilijos, turinčios trukti pakankamai ilgą laiką, pobūdį. Tačiau Skaitinių skaičių galima sumažinti iki trijų - iš Senojo Testamento, Įstatymo ir Pranašų knygų; po kiekvieno skaitinio giedama psalmė, visiems atsiliepiant priegiesmiu.

Po Senojo Testamento skaitinių giedamas himnas „Garbė Dievui aukštybėse”, priklausomai nuo vietos papročių, skambinama varpais; skaitoma Pradžios malda ir taip pereinama prie Naujojo Testamento skaitinių. Perskaitomas apaštalo mokymas apie krikštą, įskiepijantis mus į velykinį Kristaus slėpinį. Po „Aleliuja” giedojimo galiausiai skelbiamas Viešpaties prisikėlimas iš Evangelijos, kuri yra tarsi visos Žodžio liturgijos viršūnė. Po Evangelijos turi būti bent trumpa homilija.

Krikšto liturgija

Trečioji Vigilijos dalis yra Krikšto liturgija. Šiuo sakramentu švenčiamas Kristaus ir mūsų perėjimas – Pascha. Po to atnaujinami krikšto pažadai. Tikintieji atsako į jiems užduodamus klausimus, stovėdami ir rankose laikydami degančias žvakes. Po to jie pašlakstomi vandeniu: taip veiksmais ir žodžiais primenamas jų gautasis krikštas. Celebruojantis kunigas šlaksto žmones eidamas per bažnyčią, visiems giedant „Regėjau versmę”.

Eucharistija (Komunija)

Eucharistijos šventimas sudaro ketvirtą Vigilijos dalį ir yra jos viršūnė, kadangi Eucharistija tikriausia prasme yra velykinis sakramentas, Kryžiaus aukos atminimas ir prisikėlusio Kristaus buvimas čia ir dabar, įkrikščioninimo užbaigimas ir išankstinis gėrėjimasis amžinosiomis Velykomis. 

SEKMADIENIO – VELYKŲ DIENOS LITURGIJOS

Lietuvoje turime gražią tradiciją tris kartus procesija apeiti aplink bažnyčią, skelbiant Viešpaties prisikėlimą. Nors Visuotinėje Bažnyčioje ši procesija žinoma nedaug kur, jos prasmę galėtume matyti prisimindami Evangelijoje minimas moteris, skubančias prie kapo ankstų pirmosios savaitės dienos (sekmadienio) rytą, o paskui, skubančias pranešti mokiniams, kad kapas tuščias.

parengta pagal www.bernardinai.lt portale publikuotus kun. Artūro Kazlausko straipsnius:
 Didysis Ketvirtadienis: gavėnios slenkstis Velykų link
Didysis Penktadienis: Meilė, kviečianti atsakui
Didysis Šeštadienis: budėjimas iki aušros

 

Nors šiais metais negalėsime susirinkti ir minėti šių didžųjų tikėjimo slėpinių bažnyčioje, kviečiame švęsti juos, stebint pamaldų transliacijas. 

Transliacijų grafikas:
Didįjį Ketvirtadienį 19.00 val. - Paskutinės Vakarienės šv. Mišios
Didįjį Penktadienį 19.00 val. - Kryžiaus Kelio apmąstymai  
                          20.00 val. -  Kristaus Kančios pamaldos                  
Didįjį Šeštadienį 9-19 val. Švč. Sakramento adoracija, lydima parapijos kunigų maldų ir mąstymų. (Transliacija tik parapijos FB paskyroje)
                        19.30 val. - Velyknakčio pamaldos ir šv. Mišios
Pirmąją Velykų dieną 8.00 val. - šv. Velykų ryto Mišios
Antrąją Velykų dieną 10.00 val. - šv. Mišios

Transliacijos vyks Facebook paskyrose:
- Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapija
- Klaipėda Gyvai
- Klaipėda aš su tavim
- Atvira Klaipėda
- Vakarų ekspresas
 

Palaiminto šventų Velykų laiko!