Ar palaiminti JŪS?

Ar palaiminti JŪS?

Šiandien perskaitytoje Evangelijos ištraukoje girdime Jėzaus žodžius, kurie skirti ir susirinkusiai miniai, ir šią naktį išsirinktiems apaštalams, ir kiekvienam iš mūsų. Tai visos nakties maldoje subrandinti palaiminimai. Per juos Jėzus atskleidžia žemišką tikrovę, kartais ne tokią jau mielą, kaip norėtume. Jis sako: „Palaiminti JŪS vargdieniai, JŪS alkstantys, JŪS verkiantys, JŪS, kurie esate nekenčiami, atstumti, niekinami, atmesti. Ir vargas JUMS, kurie esate turtingi, sotūs, linksmi, giriami. Kažkaip paradoksalu – jei nori būti su Jėzumi ir patirti Jo palaiminimą turi būti nevykėlis, paskutinysis. Paradoksalu, tačiau tai tiesa. Jei žmogui viskas gerai, ar jis dažnai ir nuoširdžiai meldžiasi? Bet vos tik ištinka verslo, sveikatos, ar komforto bankrotas, tuomet, rodos, natūraliai prasimina kelias link Dievo.

Šią savaitę minėjome pasaulinę ligonių dieną. Viešėdamas Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje, mūsų vyskupas Kęstutis Kėvalas sakė: „Tai tarsi paradoksas, kad būtent čia žmonės labiausiai prisimena Dievą, čia sukalbama karščiausia malda. Jauti, kad esi trapus. Liga primena, kad negalime didžiuotis sveikata ar gyvybe kaip absoliučia nuosavybe“. Kai pajunti, jog liga kerta per tavo sveikatą ir stiprybę supranti, koks svarbus yra tikėjimas. Tikėjimas į Tą, kuriam priklauso erdvės ir laikai, kuris turi taip trokštamo amžinojo gyvenimo raktus.

Šią savaitę šventėme ir Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – vasario 16-ąją. Nors Nepriklausomybė paskelbta, tačiau dar reikėjo ją atkovoti, įtvirtinti ir puoselėti. Šią savaitę taip pat minėjome šimtmetį nuo pirmo už Lietuvos laisvės išsaugojimą žuvusio karininko žūties. Krauju neapšlakstyta laisvė netikra. Ir kartais pagalvoju - jei šiandien man su ginklu rankoje reikėtų eiti ginti savo tėvynės, su kokiu žmogumi norėčiau eiti į žvalgybą, kokiu žmogumi pasitikėčiau. Ir žinote, tik nuoširdžiai tikintis ir besimeldžiantis žmogus keltų man pasitikėjimą. Vien toks žmogus tiki, kad jei ir žus už teisų dalyką, jam Dievas atlygins, pasigailės ir priims į amžinąją tėvynę. Toks žmogus neišduos, jis dėl kito, o gal ir dėl manęs, nebijos ir savo gyvybės kainą užmokėti.

Taigi, kaip aš jaučiuosi šiandien? Ar esu visko pilnas ir sotus? O gal jaučių kitų suspaudimą, teisingumo alkį, verkiu dėl pasaulyje klestinčios neteisybės? Jėzus mums sako: „Palaiminti JŪS, jei šiandien dalyvavote šventųjų Mišių aukoje, jei skaitote šį pamąstymą, nes esate nuoširdūs, Dievo tiesos ieškantys mano mokiniai.“

Kun. Vilius Viktoravičius