LT RU PL EN DE IT
Pamaldų laikas
Sekmadieniais, švenčių dienomis:
8.00, 9.00, 10.00, 12.00, 18.00
Šiokiadieniais:
8.00, 18.00
Mūsų kontaktai
Adresas: Rumpiškės g. 6
Tel.: 8-46-410 120
Mob.: 8-601-64256
El.p.: mtkparapija@gmail.com
Mus galite rasti čia
Gaukite naujienas

Atgailos ir Sutaikinimo sakramentas

 

Atgailos ir Sutaikinimo sakramentas

„Jei sakytume, jog neturime nuodėmės, klaidintume patys save ir nebūtų mumyse tiesos“ (1 Jn 1, 8)

 

Apie Atgailos ir Sutaikinimo sakramentą

Po krikšto padarytas nuodėmes atleidžia kitas sakramentas, jis vadinamas atsivertimo, išpažinties, Atgailos arba Sutaikinimo sakramentu.

Kas nusideda, pažeidžia Dievo garbę ir Jo meilę, savo paties, kaip Dievo vaiku būti pašaukto žmogaus, kilnumą ir Bažnyčios, kurios gyvuoju akmeniu turi būti kiekvienas krikščionis, dvasinę gerovę.

Per nuodėmę prarandama vienybė su Dievu. Ją susigrąžinti žadina gailestingumo kupino ir žmonių išganymu besirūpinančio Dievo malonė. Tos brangios vienybės dovanos reikia prašyti ir sau, ir kitiems.

Sugrįžimas prie Dievo, vadinamas atsivertimu ir gailesčiu, reiškia skausmą dėl padarytų nuodėmių ir pasibjaurėjimą jomis bei tvirtą pasiryžimą ateityje nebenusidėti. Tad atsivertimas apima ir praeitį, ir ateitį. Jo šaltinis yra pasitikėjimas Dievo gailestingumu.

Atgailos sakramentą sudaro trys penitento veiksmai ir kunigo išrišimas. Penitento veiksmai – tai gailestis, nuodėmių išpažinimas – atviras jų pasakymas kunigui ir pasiryžimas atsilyginti bei daryti atgailos darbus.

Kas nori susitaikinti su Dievu ir Bažnyčia, turi išpažinti kunigui visas sunkiąsias nuodėmes, kurių dar nėra išpažinęs ir kurias prisimena, rūpestingai atlikęs sąžinės apyskaitą. Bažnyčia labai pataria išpažinti ir lengvąsias nuodėmes, nors tai nėra būtina.

Nuodėmklausys paskiria penitentui atlikti tam tikrus „atsilyginimo“, arba „atgailos“, veiksmus, kad atitaisytų nuodėmės padarytą žalą ir vėl elgtųsi taip, kaip dera Kristaus mokiniui.

Kristaus vardu atleisti nuodėmes gali tik išrišimo galią iš bažnytinės valdžios gavę kunigai.

Dvasiniai Atgailos sakramento vaisiai: sutaikinimas su Dievu, kai penitentas atgauna malonę; sutaikinimas su Bažnyčia; už sunkiąsias nuodėmes gresiančios amžinosios bausmės atleidimas; bent dalies nuodėmes lydinčių laikinųjų bausmių atleidimas; sąžinės ramybė ir giedra bei dvasinė paguoda; sustiprėjusios dvasinės jėgos, reikalingos krikščionio kovai.

Asmeninė visų sunkiųjų nuodėmių išpažintis, o po jos išrišimas yra vienintelė įprastinė priemonė susitaikinti su Dievu ir su Bažnyčia.

Per atlaidus tikintieji gali gauti ir sau patiems, ir skaistykloje esančioms vėlėms laikinosios bausmės už nuodėmes atleidimą.

Plačiau apie Atgailos ir Sutaikinimo sakramentą: http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N158BE.html


Mūsų parapijoje Susitaikinimo sakramentas teikiamas:

Prieš šv. Mišias ir šv. Mišių metu, taip pat asmeniškai susitarus su kunigu.

Susitaikinimo ir atgailos pamaldos – tai apeigos, kurių metu visi tikintieji drauge pasirengia išpažinčiai, ją asmeniškai atlieka ir dėkoja už gautą atleidimą. Mūsų bažnyčioje tokios pamaldos vyksta Advento ir Gavėnios rekolekcijų metu. Sekite skelbimus.

Pirmoji išpažintis – žr. Eucharistija.


ATGAILA

Yra penkios svarbios dalys, kurių laikydamasis gali atlikti gerą išpažintį.
1. Nuodėmes atsiminti.
2. Dėl jų gailėtis.
3. Pasiryžti nebenusidėti.
4. Nuodėmes išpažinti.
5. Atlyginti skriaudas bei stengtis pasitaisyti.

Malda į Šv. Dvasią ruošiantis išpažinčiai

Šventoji Dvasia, apšviesk mano protą, kad aš pažinčiau visas savo nuodėmes.
Pažadink manyje tvirtą ryžtą naikinti blogį savyje.
    Įkvėpk nuoširdų gailestį.
    Mokyk mane atsilyginti geru tiems, kuriuos per nuodėmę įžeidžiau.
    Stiprink mano tikėjimą.
    Gaivink mano viltį.
    Ugdyk mano meilę.
    Apsigyvenk manyje, Šventoji Dvasia.
    Padėk man, kad išmokčiau gyventi taikoje su Jėzumi ir savo artimu. Amen.

Sąžinės sąskaita

Kada paskutinį kartą buvau išpažinties?
Gal per ankstesnes išpažintis esu pamiršęs ar sąmoningai nepasakęs sunkių nuodėmių?
Ar atlyginau skriaudas, kurias buvau padaręs?
Ar atlikau kunigo man užduotą atgailą?
Ar pasitikiu Dievu?
Ar stengiuosi išmokti tikėjimo tiesas? Ar rūpestingai dalyvauju tikybos pamokose?
Ar nebijau pasirodyti ar pasakyti, jog esu tikintis?
Ar meldžiuosi rytą ir vakarą?
Ar mano malda yra nuoširdi?
Ar neužmirštu padėkoti Viešpačiui už suteiktas malones?
Gal be pagarbos ar piktam vartojau Dievo ar Jėzaus vardus?
Gal nepagarbiai kalbėjau apie Švč. Mariją ar šventuosius?
Gal tikėjau ar net užsiiminėjau burtais ir prietarais?
Ar švenčiau sekmadienius bei privalomas šventes?
Ar šiomis dienomis dalyvavau šv. Mišiose?
Ar Bažnyčioje elgiausi pagarbiai?
Ar klausau savo tėvų bei mokytojų, ar juos gerbiu?
Ar padedu savo tėvams? Ar myliu savo artimą?
Gal ką nors niekinau, tyčiojausi, žeminau ar įžeidinėjau, pravardžiavau?
Gal mušiau ar išnaudojau savo draugus?
Ar nepapiktinau draugų. savo blogais darbais, žodžiais?
Gal pykau ant kitų?
Gal pataikavau darantiems bloga?
Ar gyniau skriaudžiamuosius?
Ar padėjau esantiems varge? O gal linkėjau blogo žmonėms?
Ar nemelavau?
Gal mano neteisybės pakenkė kitiems?
Ar neapgaudinėjau mokytojų, nenusirašinėjau?
Gal apkalbėjau ar be reikalo pasakojau kitų silpnybes?
Gal kiršinau tarpusavyje draugus?
Ar neišdavinėju man patikėtų paslapčių?
Ar nepasisavinau svetimo daikto?
Ar nepadariau kam žalos?
Gal džiaugiausi kito nelaime?
Jei pats buvau nukentėjęs, ar stengiausi atleisti ir susitaikyti?
Ar kantriai pakėliau skausmus ir nepasisekimus?
Ar atlieku savo pareigas?
Ar esu darbštus ir teisingas?
Ar gerai naudoju laiką?
Gal jį leidau tuščiai: tik žaidžiau ar žiūrėjau televiziją?
Gal tingėjau ir dykinėjau?                        
Gal be priežasties praleisdavau pamokas?
Ar stengiausi stropiai mokytis?
Ar buvo skaisčios mano mintys, jausmai ir veiksmai?
Gal klausiausi ne skaisčių kalbų, o nepadorių anekdotų? O gal pats juos pasakojau?
Gal žiūrėjau neskaisčius filmus ar nuotraukas?
Gal skaičiau nepadorius laikraščius, žurnalus, knygas?
Gal keikiausi pats ar nesudraudžiau taip darančių?
Gal kitus skatinau daryti nuodėmes?
Ar nerūkau, negeriu svaigalų?
Gal kitaip kenkiu savo gyvybei ir sveikatai?
Gal esu pavydus?
Gal didžiavausi kuo prieš kitus?
Ar moku tramdyti savo norus?
Gal nevaldau savęs smaguriaudamas?
Ar dalinuosi su kitais savo daiktais?
Gal triukšmingai linksminuosi advento ar gavėnios metu?
Ar meldžiuosi už savo Bažnyčią?
Ar žadu stengtis nedaryti nuodėmių?

Gailesčio aktas ir pasiryžimas nebenusidėti

    Gerasis Dieve, nuoširdžiai gailiuosi už tas nuodėmes, kuriomis Tave įžeidžiau ir kurios slegia mano sąžinę. Atleisk, kad dažnai vykdžiau pirmiausia savo, o ne Tavo valią. Padėk man išvengti blogio ir daugiau nebenusidėti.

    Žinau, jog Tu myli nepaisydamas mano silpnumų bei nuodėmių, todėl noriu grįžti pas Tave, gerasis Tėve. Suteik drąsos viską gerai išpažinti ir duok jėgų ištesėti visus gerus pasiryžimus. Amen.

Dabar gali eiti išpažinties:

Svarbu atsiminti

    Išpažinties niekada nereikia bijoti, nes Dievas tave pažįsta, myli ir nori atleisti visas nuodėmes.

    Žinai, kad įskaudinai Dievą, žmones ir nuskriaudei save. Kunigas Dievo vardu nori tave sutaikyti su Dievu, kitais žmonėmis ir pačiu savimi. Jis visada išsaugo išpažinties paslaptį. Tavo nuodėmių jis niekada niekam nepasakys.

Išpažinties eiga

    Kai ateini prie klausyklos ir atsiklaupi, kunigas tave laimina kryžiaus ženklu. Tuomet persižegnoji:
Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.
Tu: Garbė Jėzui Kristui.
Kun.: Per amžius. Amen.
Tu: Išpažinties buvau... (pasakai prieš kiek laiko buvai išpažinties) (išpažinties einu pirmą kartą), gerajam Dievui vėl nusidėjau... (pasakai kunigui visas savo nuodėmes, jų skaičių, svarbias aplinkybes).
Tu: Daugiau nuodėmių neatsimenu, gailiuosi ir žadu pasitaisyti. Prašau atgailos ir išrišimo.
Dabar atidžiai klausaisi kunigo. Jis pamoko, kaip vengti nuodėmių, primena Dievo gailestingumą ir paskiria atgailą, kurią turėsi atlikti po išpažinties.
Po kunigo pamokymų tu nuoširdžiai gailiesi dėl savo nuodėmių ir (3 kartus) sakai:
Dieve, pasigailėk manęs nusidėjėlio (-ės).
    Tuo metu kunigas Dievo vardu atleidžia nuodėmes tardamas:
Dievas, gailestingumo Tėvas, savo Sūnaus mirtimi ir prisikėlimu sutaikęs pasaulį su savimi ir atsiuntęs Šventąją Dvasią nuodėmėms atleisti, per Bažnyčią tesuteikia tau atleidimą ir ramybę. Aš tave išrišu iš tavo nuodėmių vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.
Amen.
Tardamas paskutinę frazę, kunigas tave peržegnoja.
Tu taip pat persižegnoji ir atsakai: Amen.
Kun.: Viešpats atleido tau nuodėmes. Eik ramybėje.
Tu: Dėkoju Dievui.

Malda po iš pažinties

  • Nuostabusis Viešpatie, aš džiaugiuosi, kad Tu esi, džiaugiuosi, kad Tu įsteigei šį Susitaikymo sakramentą ir atleidai visas mano nuodėmes.
  • Tau aš dovanoju savo širdį.
  • Pripildyk ją savo meilės dovanomis, kad, augdamas amžiumi ir išmintimi, kasdien būčiau panašesnis į Tave ir globojamas gerosios Tavo Motinos Marijos eičiau Tavo parodytu keliu.
  • Suteik atsivertimo malonę tiems, kurie nenori išpažinti savo nuodėmių, tegul ir jie pajunta atleidimo džiaugsmą bei Tavo meilę. Amen.

                                      

Visos teisės saugomos © 2010 Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės Parapija
Sprendimas UAB IT Uostas