LT RU PL EN DE IT
Pamaldų laikas
Sekmadieniais, švenčių dienomis:
8.00, 9.00, 10.00, 12.00, 18.00
Šiokiadieniais:
8.00, 18.00
Mūsų kontaktai
Adresas: Rumpiškės g. 6
Tel.: 8-46-410 120
Mob.: 8-601-64256
El.p.: mtkparapija@gmail.com
Mus galite rasti čia
Gaukite naujienas

Bažnyčios vidinė erdvė

 

ŠV. KŪDIKĖLIO JĖZAUS IR ŠVČ. VEIDO TERESĖ


Šv. Kūdikėlio Jėzaus ir Švč. Veido Teresė (1873–1897) – vienuolė karmelitė, Bažnyčios mokytoja, viena iš mylimiausių ir žinomiausių šventųjų. Dar vadinama Lisieux (Lizjė) Terese, Karmelio Gėlele ar tiesiog meiliai – Teresėle. Ji yra Prancūzijos ir pasaulio misijų globėja, ją gerbia ir kitų krikščioniškųjų konfesijų išpažinėjai ir netgi nekrikščionys. Visuotinė Bažnyčia šią šventąją mini spalio 1 d.

Malda

Šventoji Kūdikėlio Jėzaus Terese, nuolankumo, pasitikėjimo ir meilės pavyzdy!
Siųsk mums iš dangaus aukštybių rožes, kurių pilnos Tavo rankos:
 nuolankumo rožę, kad įveiktume savo puikybę ir priimtume Evangelijos jungą;
pasitikėjimo rožę, kad visiškai atsiduotume Dievo valiai ir ilsėtumės Jo Gailestingume;
 meilės rožę, kad atvertume savo glėbį malonei ir pasiektume vienintelį tikslą, kuriam Dievas sukūrė mus pagal savo paveikslą ir panašumą, mylėti Jį ir padėti kitiems Jį mylėti.
Tu, kurios „dangus yra daryti žemėje gera“, padėk man ... (paminime savo reikalą) ir užtark mane pas Viešpatį dėl Jo garbės ir šlovės.
Amen.

ŠVENTASIS PRANCIŠKUS


Šventasis Pranciškus Asyžietis (g. 1181 arba 1182 m. Asyžiuje, Italijoje – m. 1226 m. spalio 4 d.) – vienuolis, katalikų šventasis, įkūręs Mažesniųjų brolių ordiną (labiau žinomas kaip pranciškonų ordinas) bei prisidėjęs prie Šv. Klaros Neturtėlių seserų ordino įkūrimo. Yra Italijos, gyvūnų, katalikybės plėtros, gamtosaugos ir prekybininkų globėjas.

Malda

Viešpatie,
Paversk mane tavosios Taikos įrankiu.
Ten, kur neapykanta, leisk pasėti Meilę,
Ten, kur nuoskauda – Atleidimą,
Ten, kur abejonės – Tikėjimą,
Ten, kur neviltis – Viltį,
Ten, kur tamsa – Šviesą,
Ten, kur skausmas – Džiaugsmą.
 
O Dieviškasis Valdove,
Padėk man ne ieškoti užuojautos, o Užjausti.
Ne ieškoti supratimo, o Suprasti.
Ne ieškoti kitų meilės, o Mylėti.
Nes tik atiduodami galime gauti.
Nes tik atleisdami nusipelnome atleidimo.
Ir tik mirdami
Gimstame Amžinajam Gyvenimui.

ŠVENTASIS ANTANAS


Šv. Antanas Paduvietis (g. 1195 m. Lisabonoje, Portugalijoje – m. 1231 m. birželio 13 d.) – Romos katalikų bažnyčios šventasis, Bažnyčios mokytojas, misionierius, garsus pamokslininkas. Jis tarsi vyresnysis brolis, šeimos draugas, padedąs didžiausioje bėdoje ir kasdienėse smulkmenose. Į šv. Antaną kreipiamasi dėl pamestų ar pavogtų daiktų.

Malda prašant pagalbos

Nuostabusis šventasis Antanai, išgarsėjęs savo šlovingais stebuklais, Tu turėjai laimės paimti į savo rankas mūsų pagirtąjį Viešpatį vaikelio pavidalu. Gauk man dėl Jo dosnumo šią malonę, kurios trokštu visa širdimi. Tu buvai toks gailestingas vargšams nusidėjėliams. Nežiūrėk, kad man, kuris tavęs šaukiasi, trūksta nuopelnų, bet atmink Dievo šlovę, kuri bus vėl išaukštinta dėl tavęs, jei dėl mano sielos išganymo išpildysi šį prašymą, kurį dabar teikiu karštai trokšdamas.

Kaip dėkingumo ženklą aš prašau tave priimti mano pažadą nuo šiol gyventi tiksliau laikantis Evangelijos mokymo ir rūpintis pasitarnauti vargšams, kuriuos tu visada mylėjai ir ligi šiol labai myli. Palaimink šį mano pasiryžimą ir gauk man malonę būti ištikimam iki mirties. Amen.

Padėka Šv. Antanui

Šlovingas stebukladary šventasis Antanai, vargšų tėve ir patekusių į nelaimę guodėjau, tu taip rūpestingai padėjai man ir davei man daug stiprybės. Štai aš, parpuolęs prie tavo kojų, iš visos širdies dėkoju tau. Priimk šią padėką ir kartu mano tvirtą pažadą, kurį dabar atnaujinu, visuomet gyventi Jėzaus ir artimo meilėje. Ir toliau maloningai užstok mane savo apsauga bei išmelsk man galutinę malonę, kad vieną dieną nueičiau į dangaus karalystę ir tenai su tavimi giedočiau, dėkodamas amžinajam Dievo gailestingumui. Amen.

STEBUKLINGOJI KŪDIKĖLIO JĖZAUS STATULA


Stebuklingoji Kūdikėlio Jėzaus statula garbinama Prahos Marijos Nugalėtojos bažnyčioje. Kartą Mergelė Marija apsireiškė Prahos Jėzulio apaštalui t. Cyrillus a Matre Dei ir įkvėpė jam šią maldą, kuri šventovėje kalbama iki šiol:

Malda

O Jėzau, aš bėgu prie Tavęs, * per Tavo Motiną meldžiu Tave, * iš vargo gelbėki mane. * Nes aš tikrai tikiu Tavimi, * kad Tu, o Dieve, saugoji mane. * Aš tikrai pasitikiu Tavimi, * kad aš rasiu Tavo malonę. * Iš visos širdies myliu Tave, * todėl gailiuosi dėl savo nuodėmių * ir karštai maldauju Tave, * kad mane nuo jų išvaduotum. * Aš ryžtuosi taisytis * ir daugiau Tavęs neliūdinti. * Todėl visiškai pasivedu Tau, * noriu kantriai kentėti dėl Tavęs* ir Tau per amžius tarnauti. * O savo artimą kaip save patį * aš noriu dėl Tavęs mylėti. * O Jėzuli, aš meldžiu Tave, * iš vargo gelbėki mane, * kad kada nors galėčiau mėgautis Tavim * kartu su Juozapu ir Marija * bei visais angelais per amžius. Amen.

Freska „KRISTAUS KRIKŠTAS"  1997m.


Autorius: Juozas Vosylius

„Ir Jonas paliudijo: „Aš mačiau Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir ji pasiliko virš jo. Aš jo nepažinojau, bet tas, kuris mane pasiuntė krikštyti vandeniu, buvo pasakęs: 'Ant ko pamatysi nusileidžiančią ir pasiliekančią Dvasią, tas ir bus, kuris krikštys Šventąja Dvasia'. Aš tai mačiau ir liudiju, kad šitas yra Dievo Sūnus“.
(Jn 1, 32-34)

Malda

Dangiškasis Tėve, kurs kartu su Šventąja Dvasia Jėzaus krikšto Jordane metu paskelbei jį savo Sūnumi – meldžiam tave, kad visiems, kurie buvo pakrikštyti Jo Vardu, padėtum laikytis sandoros, kurią sudarėme su tavimi, drąsiai skelbti jį esant Viešpačiu ir Išganytoju, nes jis kartu su Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja šlovėje per amžius. Amen.

Freska „DIEVAS TĖVAS“ 1996 m.


Autorė: Angelina Banytė

„Paskui aš regėjau: štai atsidarė apreiškimo padangtės šventykla danguje, ir išėjo iš šventyklos septyni angelai, turintys septynias negandas. Jie buvo apsivilkę tyra, spindinčia drobe ir persijuosę per krūtines aukso juostomis. Viena iš keturių būtybių padavė septyniems angelams septynis aukso dubenis, pilnus Gyvojo per amžių amžius Dievo rūstybės. Šventykla prisipildė dūmų nuo Dievo šlovės ir galybės, ir niekas negalėjo įeiti šventyklon, kol nesibaigs septynių angelų septynios negandos.“
(Apr 15 5-8)

Malda

Dieve, ramybės teikėjau ir santarvės davėjau, kas tave išpažįsta – gyvena, kas tau tarnauja – valdo. Saugok savo nuolankiuosius ir apgink juos nuo priešų išpuolių, kad mes, kurie pasitikime tavo pagalba, nebijotume pikto; meldžiame per tavo Sūnų, Jėzų Kristų, kuris gyvena ir viešpatauja per amžius. Amen.


Freskos apačioje matome septynias ydas:

Acedia – tingumas, visiškas abejingumas,
Invidia – pavydas,
Ira – pyktis, rūstumas,
Avaritia – gobšumas,                    
Superbia – puikybė,
Luxuria – gašlumas,
Gula – nesaikingumas valgant, geriant.

Freska “MARIJA, TAIKOS KARALIENĖ”


Autorius: Antanas Kmieliauskas

1960 m. altoriaus Taikos Karalienės freską sukūrė žymus to meto dailininkas Antanas Kmieliauskas. Anot jo paties: „kompozicijoje pavaizdavau Mariją, laikančią ant savo rankų Kūdikį. Ji lyg ateina debesimis. Tokiam sumanymui įtakos turėjo Rafaelio paveikslas ‚Siksto Madona‘“. Tik pastatyta bažnyčia Sovietinės valdžios buvo nacionalizuota ir paversta liaudies filharmonija. Freska buvo sunaikinta.

1989 m. dailininkas Antanas Kmieliauskas iš naujo sutiko nutapyti Marijos Taikos Karalienės freską. Naujojoje freskoje buvo mėginta sukurti tokius įvaizdžius: Marijos, einančios į mūsų žemę ir paaukojančios Kūdikėlį; Dievo Motinos, lydinčios sūnų į Golgotą; kankinių globėjos.

Freskos centrinė figūra – dangiškosios šviesos apsupta Švč. Mergelė Marija su kūdikėliu Jėzumi ant rankų, kuris nutapytas be rūbų, kad atrodytų pažeidžiamas ir prisiimantis visus kentėjimus. Viršutinėje freskos dalyje Mariją su kūdikiu iš visų pusių supa šventieji kankiniai, simbolizuojantys amžinąją Dangaus Karalystę. Apatinė freskos dalis simbolizuoja Žemės tragediją: išdėstytos svarbiausios tautos istorijoje „kelio stotys“: trėmimas, partizanų pasipriešinimas bei Kryžių kalnas ir Rūpintojėlio, Pietos scenos. Šios freskos kairės pusės apatinėje dalyje nutapyti gyvuliniai vagonai, ruoniai, baltosios meškos ir ledkalniai, simbolizuojantys lietuvių tautos genocidą. Vaizduojami skirtingo amžiaus bei visuomenės sluoksnio žmonės, iš kurių daugumos galvos pakeltos aukštyn, tačiau ne angelo sargo, žiūrinčio iš aukštybių ir matančio visą šią neteisybę, valia visa tai sustabdyti. Beprasmiška yra šauktis teisingumo, kai į tave įremtas ginklas ir nevalia tikėtis, kad kokia nors žemės institucija tave prisimins ir išgelbės. Lieka tik Dievas – Amžinasis  Teisingumas, stovintis virš bado, vargų, ligų ir bevardžių kapų, kaip ir vaizduojama šioje freskos dalyje. Dešinėje freskos pusėje nutapyti angelai, pakilę virš tradicinių lietuvių namų su žirgeliais ant stogų, keliantys nekaltus kūdikius ir tiesiantys juos Marijos pusėn, prašydami Jos globos, nes aplink visur tvyro gedulas. Net ir tolumoje nutapyta maža bažnytėlė atrodo taip, lyg iš skausmo būtų suklupusi ir kartu kelianti tą skausmą į dangų. Žemiau angelų nutapyti ant žemės suguldyti vienas šalia kito nukauti partizanai ir juos apraudanti motina su aureole – šventoji kankinė. Po Švč. Mergelės Marijos kojomis – Kryžių Kalnas – taip pat centrinis akcentas, kaip lietuvių tautos simbolis, kartu įprasminantis vaizduojamąsias tautos kančias, viltis bei tikėjimą. Kiek kairiau nuo Kryžių Kalno fragmento freskoje taip pat vaizduojami su kryžiaus simbolika susiję fragmentai – degantis namas, prie jo nušautas žmogus, kuris žuvo, gindamas savo namus bei šalia pastatytą kryžių; okupantas, kertantis kryžių – tai tautinio mentaliteto naikinimo simboliai. Šiuos faktus atspindi ir freskos užrašas dešiniajame apatiniame kampe: „Marija, Taikos Karaliene, išvaduok Lietuvą iš kančių, sutaikyk su savo Dieviškuoju Sūnumi ir mus palaikyk savo rankose“. Freskai būdingas prislopintas koloritas – vyraujančių spalvų derinys, savotiškas rakursas – vaizduojamų objektų (žmonių, figūrų, daiktų, statinių arba jų dalių) sumažinimas.

Malda

Dieve, per savo dangiškąją Motiną palaimink kūriniją, išplitusią  iki  žemės pakraščių, – visus žmones ir kaimenes. Tegul Tavo taika nužengia iš dangaus į visas širdis, atnešk taiką mūsų kartai ir užtvindyk mus savo malone. O Taikos Kunigaikšti, apgaubk visokeriopa taika mūsų vyriausybę, kariuomenę, valstybės vadovus ir žmones, mūsų kaimynus, imigrantus ir pabėgėlius. Suteik mums savo taiką, nes visa ateina iš Tavęs.  Tegul mes priklausysime tau, Viešpatie, mūsų Dieve, nes mes žinome tik Tave. Mes skelbiame tik Tavo šventąjį vardą. Tegul mūsų sielos gyvena tavo Šventojoje Dvasioje. Tegul nei tavo tarnams, nei žmonėms žemėje  neviešpatauja nuodėmės mirtina galia. Amen.
                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                            POPIEŽIAUS PIJAUS XII PASAULIO PAAUKOJIMAS

NEKALTAJAI MARIJOS ŠIRDŽIAI (1942 10 31)

Šventojo Rožančiaus Karaliene, krikščionių Pagalba, žmonių giminės Priebėga, nugalėtoja visuose Dievo mūšiuose! Nuolankiai suklaupę prieš Tavąjį sostą, mes tvirtai tikimės gauti pasigailėjimą, malonę ir reikiamą pagalbą mūsų varguose. Mes pasitikime ne savo nuopelnais, bet vien tik begaliniu Tavo motiniškos Širdies gerumu.
Tau ir Tavo Nekaltajai Širdžiai šią tragišką žmonijos istorijos valandą patikime, pašvenčiame ir atiduodame ne tik šventąją Bažnyčią, Tavo Sūnaus Jėzaus mistinį Kūną, kraujuojantį ir kenčiantį daugelyje narių ir taip labai vargstantį, bet ir visą pasaulį – savo paties nedorybių auką, – draskomą mirtinos nesantaikos, degantį neapykantos liepsna.
Tegul Tave sugraudina tokia daugybė medžiaginių ir dorovinių griuvėsių, tiek daug skausmo, tiek siaubo tėvų, motinų, našlių, brolių ir seserų bei nekaltų vaikelių, tiek daug pražuvusių pačiame jėgų žydėjime, tiek sudarkytų kūnų, tiek iškankintų ir prislėgtų sielų, tiek daug žmonių, kuriems gresia amžina pražūtis. Gailestingumo Motina, išmelsk Dievą taikos, išprašyk ypač tų malonių, kurios gali akimirksniu atversti piktas širdis, malonių, kurios paruošia, atneša ir įtvirtina tikrąją taiką. Taikos Karaliene, melski už mus ir duok pasauliui taiką, kurios trokšta tautos – taiką tiesoje, teisingume ir Kristaus meilėje! Duok taiką ginklams ir taiką sieloms, kad Dievo karalystė galėtų augti tvarkingoje ramybėje.
Suteik apsaugą netikintiems ir tiems, kurie dar gyvena mirties šešėlyje! Duok jiems taiką ir leisk virš jų patekėti teisybės saulei! Tegul ir jie su mumis kartoja vieninteliam pasaulio Išganytojui: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė geros valios žmonėms!“
Duok taiką tautoms, atskirtoms klaidų ir nesutarimų, kurios Tave ypatingai garbina, kuriose nėra namų, kur nekabėtų Tavo šventoji ikona, gal šiandien paslėpta, kol ateis geresnės dienos. Sugrąžink jas atgal į vieną Kristaus kaimenę, vedamą vienintelio tikrojo Ganytojo!
Išmelsk taiką ir visišką laisvę šventajai Dievo Bažnyčiai! Sulaikyk kylantį pagonybės ir materializmo tvaną, ugdyk tikinčiųjų širdyse meilę skaistumui, krikščionišką gyvenimo būdą, apaštališką uolumą, kad Dievui tarnaujantys žmonės augtų nuopelnais ir skaičiumi.
Bažnyčia ir visas pasaulis jau yra paaukoti Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai, kad, joje sudėję visą savo viltį, turėtų pergalės ir išganymo laidą. Tegul nuo šiandien jie būna amžinai paaukoti Tavo Nekaltajai Širdžiai, pasaulio Motina ir Karaliene, kad Tavo meilė ir apsauga pagreitintų Dievo karalystės triumfą, kad visos žmonių tautos taikoje tarp savęs ir su Dievu galėtų skelbti Tavo šlovę ir su Tavimi nuo vieno žemės krašto ligi kito giedoti amžiną „Magnificat“, šlovindamos, mylėdamos ir dėkodamos Jėzaus Širdžiai, kurioje vienoje jos gali rasti Tiesą, Gyvenimą ir Taiką. Amen.

ŠVENTASIS PETRAS IR PAULIUS


Autorius: liaudies meistras, skulptorius Anicetas Puškorius

Šventasis Petras – popiežių pirmtakas, kuriam pats Kristus yra pažadėjęs Dangaus Karalystės raktus; jis – pirmasis Romos vyskupas. Šventasis Paulius arba Povilas – didysis tautų apaštalas, Evangelijos skelbėjas, iš aktyvaus krikščionybės priešo Sauliaus atsivertęs ir įtikėjęs Jėzų. Abu nukankinti maždaug vienu metu I-e a. (64 arba 67 m.). Ikonografijoje šv. Petras vaizduojamas su raktais rankoje, o šv. Paulius – su knyga. Petras mums – tikėjimo vadas, o Paulius – jo tiesų aiškintojas ir gynėjas. Minimi birželio 29 d.

Malda į šv. apaštalą Petrą

Garbingas šventasis Petrai, išmelsk mums gyvo tikėjimo malonę, kad nebijotume jo viešai išpažinti, suteik, kad mes visuomet liktume stipriai ir iš širdies susivieniję su Romos popiežiumi, kad mes nuolankiai sektume Bažnyčios mokymu ir patarimais, kad jau čia žemėje turėtume tikrą ir nepajudinamą ramybę, o vieną dieną danguje pasiektume amžinąją laimę.
Dieve, kuris šventajam Petrui suteikei dangaus karalystės raktus bei galią surišti ir išrišti, suteik, kad jo užtarimo padedami būtume išvaduoti iš nuodėmių pančių. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
 
Malda į šv. apaštalą Paulių
 
Garbingas šventasis Pauliau, suteik mums malonę savo silpnumą, kentėjimus ir šio gyvenimo nesėkmes priimti kaip Dievo gailestingumo dovaną, kad dėl šių mūsų tremties aplinkybių nepailstume tarnauti Dievui, bet pasirodytume vis labiau atsidavę.
Dieve, kuris pamokei daugybę tautų šventojo Pauliaus pamokslu, duok mums, meldžiame, kad gerbdami jo gimimą dangui, pajustume jo užtarimą pas Tave. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Visos teisės saugomos © 2010 Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės Parapija
Sprendimas UAB IT Uostas