I Gavėnios sekmadienis

Trys Gavėnios keliai
 
Sulaukėme I-ojo Gavėnios sekmadienio. Trečiadienį – Pelenų dieną - prasidėjo gavėnios laikotarpis. Šiuo laikotarpiu turime galimybę labiau susikaupti, labiau įsigilinti, daugiau laiko skirti maldai. Taigi, tai pasiruošimo, susikaupimo, rimties metas, kad galėtume dvasiškai tinkamai pasiruošti artėjančiai šv. Velykų šventei – mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimo šventei. Gavėnios laikotarpyje esame raginami atkreipti dėmesį į tris žymiuosius geruosius darbus: pasninką, išmaldą ir maldą. 
 
Visi tikintys katalikai laikosi pasninko, o pasninkas, kaip žinome, yra susilaikymas nuo sotaus ir gausaus maisto bei mėsiškų valgių. Ištisus metus katalikai laikosi pasninko visais penktadieniais, prisimindami ir apmąstydami Kristaus kančią.
 
Kai kalbame apie išmaldą, tai beveik visi esame paaukoję vargšams kažkokią piniginę auką, duodami maisto, ar atiduodami rūbus, daiktus, kurie yra tikrai reikalingi vargingai gyvenantiems žmonėms. Tikriausiai ne vienas iš jūsų, kai paaukojate auką, pagalvojate, kad ir patys bet kada galite atsidurti to nuskriausto, vargšo žmogaus vietoje. Šiandien tu gali būti apsirūpinęs viskuo, ko tau reikia, o rytoj gali likti visai be duonos. Nė vienas negalime būti tuo visiškai garantuotas, kad taip tikrai neatsitiks. 
 
Kai kalbame apie maldą, mums, tikintiesiems, maldos gyvenimas turėtų būti įaugęs į kraują. Ar galima būti tikru krikščionimi, tikėti Viešpačiu Jėzumi Kristumi, bet Jam nesimelsti? Žinoma, ne. Galima būti netikinčiu krikščionimi, kuris yra tik pakrikštytas, tačiau netiki Dievu. Tada savaime suprantama, kad ir malda tokiam žmogui yra visiškai svetima. Maldos gyvenimas jam yra nepriimtinas dalykas. Tik mes kiekvienas save galime įvertinti. Įvertinti tai, kiek iš tikrųjų yra mumyse maldos, kiek yra nuoširdaus tikėjimo mūsų Viešpačiu Jėzumi Kristumi. Amen.
 
Kun. Rolandas Kazlauskas