LT RU PL EN DE IT
Pamaldų laikas
Sekmadieniais, švenčių dienomis:
8.00, 9.00, 10.00, 12.00, 18.00
Šiokiadieniais:
8.00, 18.00
Mūsų kontaktai
Adresas: Rumpiškės g. 6
Tel.: 8-46-410 120
Mob.: 8-601-64256
El.p.: mtkparapija@gmail.com
Mus galite rasti čia
Gaukite naujienas

Įspūdžiai iš Šeimadienio

 
2015-01-13
Kelionė iš Klaipėdos į Šeimopolį

Vilniaus arkivyskupija sausio 10 dieną sukvietė į Vilniaus „Litexpo“ rūmus šeimas ir visus geros valios žmones drauge užverti duris į Šeimos metus ir, galbūt, atverti kasmetinio Šeimų festivalio tradiciją ateityje. Viena moteris, trumpam prie manęs prisėdusi, nusišypsojo, - jau seniai reikėjo. Ir tikrai, ore tvyrojo toks įspūdis, kad čia susirinko žmonės, turintys bendrą patirtį rekolekcijose, šeimų stovyklose (daug pažįstamų veidų iš šeimų stovyklų Pakutuvėnuose) ir universitetuose, ieškantys tikėjimo ir puoselėjantys panašias etines vertybes. Bendruomeniškumo išgyvenimas buvo juntamas visų ten susirinkusiųjų veiduose.
Klaipėdiečius susiburti ir važiuoti į Vilnių paskatino Marijos Taikos Karalienės klebonas kun. Vilius Viktoravičius. Pasiūlymu kun. Vilius pasidalino su parapijos savanoriais Arūnu ir Virginija Skirgailomis, kurie per kelias dienas surinko pilną dviaukštį autobusą. Grįždami namo pasidžiaugėme, kad gavome dovanų – ne vienai šeimai su vaikais išvažiuoti žiemą į Vilnių reikia daug pastangų ir pinigų. Ačiū kun. Viliui ir savanoriams.
„Šeimadienio“ festivalį pradėjo jo ekscelencija kardinolas Audrys Juozas Bačkis, kviesdamas atsigręžti į Dievą ir vienam į kitą. Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas perskaitė Prezidentės pasveikinimą, kuriame buvo akcentuota šeima kaip visa ko pradžia. Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios klebonas vyskupas Mindaugas Sabutis palinkėjo, kad šeima būtų kaip bažnyčia, o bažnyčia kaip šeima. Po sveikinimo kalbų renginio vedėjai pristatė „Šeimadienio“ programą, kviesdami dalyvauti paskaitose, skaitomose užsienio ir Lietuvos lektorių, aktualiomis šeimoms ir šeimų nariams temomis: „Kaip atrasti džiaugsmą šeimoje?“, „Ar įmanoma nuolat atleisti?“, „Nevaisingumo iššūkiai šeimai ir vaisingumo dovana“ ir kitomis. Taip pat buvome kviečiami susipažinti su tarnysčių ekspozicija, atlikti išpažintį ir pašlovinti Viešpatį adoracijos kambarėlyje, nusipirkti knygų, pasivaišinti arbata, kava ir žmonių atneštais pyragais Carito gailestingumo kavinėje, pasižiūrėti dokumentinį filmą „The human experience“ („Žmogiškoji patirtis“) ir aptarti jį drauge su kino žinovais. Renginį vainikavo šventos Mišios ir koncertas, kuriame dalyvavo įvairios Lietuvos žvaigždės ir svečias iš JAV Daniel Disilva.
Tuo tarpu vaikai visą dieną su savanoriais Vaikų menėje žaidė, kūrė, klausėsi koncertų ir išdykavo. 
Prisiminiau daugiafunkcinę prekybos centro idėją, kad žmogus, atėjęs į Akropolį, turėtų patenkinti visus savo poreikius – apsirengti, pavalgyti, pabendrauti, papramogauti ir pasimelsti. Tad galima sakyti, kad Litexpo rūmuose vienai dienai buvo įkurtas Šeimopolis, kuriame kiekvienas galėjo rasti savo pasivaikščiojimo trajektoriją, patinkančią veiklą arba, tiesiog, nieko neveikti, pūpsoti sėdmaišyje ir stebėti pro šalį judantį srautą.
Visur būti vienu metu nepavyko, tad galiu pasidalinti keliais dalykais, kuriuos išgirdau ir įsiminiau.
Iš pradžių klausiausi IFFD („Internacional Federation for family development“) Generalinio sekretoriaus iš Ispanijos Javier Vidal-Quadras‘o paskaitos „Kaip atrasti džiaugsmą šeimoje?“. Nuo 1998 m.  IFFD dalyvauja Jungtinių Tautų darbe, o nuo 2011 m. turi konsultanto statusą šeimos klausimais. J. Vidal-Quadras pašmaikštavo, kad ispanai visą gyvenimą mokosi anglų kalbos, leisdamas suprasti, kad jo anglų kalba nuolat tobulėja, bet dar nėra pakankamai gera. „Laimė yra tai, kas neįmanoma, bet tai, kas būtina“ – filosofo citata Javier pradėjo paskaitą. Jis kalbėjo apie pagrindinę reliatyvizmo pasaulėžiūros klaidą, - tiesos ir laisvės atskyrimą, kai laisvė tampa laisva nuo tiesos. Pvz., du žmonės vaikšto ant dangoraižio stogo, vienas žino tiesą apie stogą, kitas – ne. Tas, kuris nežino, pasinaudojęs savo neribota laisve, nukrenta. Kas geriau? Žinoti ir būti laisvam, ar būti laisvam ir nežinoti? Vėliau Javier Vidal-Quadras pristatė savo knygą „Visada tave mylėsiu“, papasakodamas, kad jis yra septynerių vaikų tėvas, pagal profesiją – advokatas, išmokęs įvairių triukų, kaip gyvenimą daugiavaikėje šeimoje padaryti linksmesnį.
Jau dešimt metų Lietuvoje veikiantis Šeimų universitetas yra IFFD kūdikis, todėl apie lengvą gyvenimą šeimoje drauge su J. Vidal-Quadras‘u dalinosi Lina ir Vilius Bernatoniai. Buvo paminėtas įdomus faktas, kad moterys Europoje norėtų turėti vienu/dviem vaikais daugiau, bet nesiryžta gimdyti, o šeimų kursai atpalaiduoja žmones ir jie ima vadovautis teisingumo principu, kuris kviečia būti atviram gyvybei. Ispanas linksmai patarė: „Per daug nesijaudinkite, kiek vaikų turėsite, visada trūks vieno kambario ir vienos vietos mašinoje“. 
Ispanė Rosa Pich-Aguilera Roca – 18 vaikų mama „Šeimadienyje“ dalyvavo su savo vyru. Ji parašė knygą „Kaip būti laimingam turint vieną, du, tris ar daugiau vaikų“. Teko laimė sėdėti prie apvalaus stalo su aštuoniomis moterimis ir klausytis, kaip R. Pich pasakoja apie savo šeimos kasdienybę. Ji yra šeimos gubernatorė, o vyras – karalius. Kiekvienas šeimos narys turi savo pasižadėjimą, kurį duoda metams, pvz., viena mergaitė turėtų per dieną šypsotis 10 kartų, kitas – stengtis verkti per dieną tik vieną kartą, nes yra mėgėjas nuolat verkšlenti, mamos/žmonos pasižadėjimas – nenurodinėti savo vyrui. Juk nelengva gubernatorei, kuri viską išmano geriausiai, paklusti karaliaus nurodymams. Visada, pabrėžė Rosa, pirmiausia dėmesys tėvui. Jei susiginčijote prie vaikų, prie vaikų ir susitaikykite. Vakare dešimtą valandą vakaro tėvai užsidaro ir tai yra tik jų laikas dviese. Kai vaikui sueina 4 mėn., mama išeina į darbą, ji – rinkodaros specialistė, dirba pusę dienos. Mama kiekvieną rytą pusvalandį pasimeldžia, apgalvodama kiekvieno vaiko poreikį. Tai labai pamaldi šeima. Dievas yra jų tvirtovė. Didžiausias dienos įvykis – vakarienė su šeima, kai išjungiami telefonai, kompiuteriai, televizoriai ir drauge valgoma, juokiamasi, patarnaujama vienas kitam. Tėvai moko svarbiausio – nori būti laimingas, patarnauk kitam. 
Rosos Pich pavyzdys yra stiprus tikėjimo, sveiko proto ir moteriškumo liudijimas. O mane asmeniškai labiausiai palietė suvokimas, kad tvarka teikia išlaisvinimą, o ne prievartą.  
Į kun. Antano Saulaičio paskaitą apie atleidimą įkišau vieną ausį, nes antra nebetilpo – salė buvo sausakimša. Pagrindinė žinutė, kurią išgirdau: norint atleisti arba paprašyti atleidimo, reikia grąžinti santykius į ankstesnę padėtį, t.y. padaryti tuos veiksmus, kurie buvo daromi prieš lemtingą įvykį.
Socialinių mokslų doc. dr. Nijolė Liobikienė kalbėjo apie tuštėjančio lizdo psichologines problemas. Tėvai privalo paleisti savo vaikus, kitaip visi bus nelaimingi. Po dr. N. Liobikienės temperamentingo pamokymo, prie stalo atsisėdo pagyvenusi moteris. Ji buvo pakviesta paliudyti, kaip jai sekasi gyventi vienai. Moteris pasidalino, kad jos dabartinė pilnatvė susideda iš džiaugsmo (ypač būnant gamtoje), dėkingumo ir dovanojimo savęs kitiems. Ji dėsto tikybą Vilniaus Žemynos progimnazijoje, renka pagyvenusių žmonių (60-85 m.) grupę J. Matulaičio parapijoje, rašo jau 40-ąjį dienoraščio sąsiuvinį, o prieš 15-iolika metų pradėjo kurti eilėraščius. Moteris santūriai atskleidė savo kasdienės pilnatvės išgyvenimą, vos vienu žodžiu užsimindama apie labai skaudžias netektis. Ačiū jai, kad ji išdrįso ateiti ir kalbėti tokiam dideliam būriui svetimų žmonių. Pavardės jos neįsidėmėjau, bet liudijimas išliks visam gyvenimui. 
Kai pirmą kartą pamačiau „Šeimadienio“ grafinį ženklą (ant programėlės), pagalvojau, kad matau vaistų reklamą. 

Ir tikrai - „Šeimadienis“ turi gydomųjų galių!

Sondra Simanaitienė
Visos teisės saugomos © 2010 Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės Parapija
Sprendimas UAB IT Uostas