LT RU PL EN DE IT
Pamaldų laikas
Sekmadieniais, švenčių dienomis:
8.00, 9.00, 10.00, 12.00, 18.00
Šiokiadieniais:
8.00, 18.00
Mūsų kontaktai
Adresas: Rumpiškės g. 6
Tel.: 8-46-410 120
Mob.: 8-601-64256
El.p.: mtkparapija@gmail.com
Mus galite rasti čia
Gaukite naujienas

Kristus tikrai prisikėlė!

 
2018-04-01
Kristus tikrai prisikėlė!


„Jis prisikėlė, jo čia nebėra. Štai vieta, kur jį buvo paguldę.” (Mk 16, 6)

Po Didžiojo penktadienio Kryžiaus išaukštinimo pamaldų tylomis ir susikaupę įžengėme į Didįjį Šeštadienį – dieną, kai pasaulis nuščiuvęs stebi kape besiilsintį Kūrėją. Tai diena, kai tikintieji savo bažnyčiose susirenka budėti maldoje, garbinti Viešpatį, esantį  Švč. Sakramente ir prisiminti Jo išganingąją Kančią.

Ir mūsų parapijoje tradiciškai buvo giedami Žemaičių Kalvarijos Kalnai bei adoruojamas Švč. Sakramentas. Visą dieną pačiomis svarbiausiomis ir skaudžiausiomis intencijomis meldėsi įvairios maldos ir kitų veiklų grupelės. Dieną keliaujantys pro mūsų bažnyčią žmonės galėjo girdėti Kalvarijos Kalnų giesmes ir maldas – jos buvo transliuojamos ir lauke. Tad nors ir nedidelis, bet vis dėlto tai yra ženklas skubančiam praeiviui stabtelėti, įsiklausyti, susimąstyti...

Šis laukimas ir tyla baigėsi sutemus. 21 val. prasidėjo Velyknakčio apeigos. Šventoriuje pašventintas uždegtas laužas, simbolizuojantis naują ugnį, naują šviesą – prisikėlusį Kristų. Paskui paschalą – didžiulę velykinę žvakę tamsion bažnyčion žengiantys žmonės gieda: „Kristus mums šviečia! Dėkojame Dievui!” Ir dalijasi nuo jos užsidegtomis liepsnelėmis, tarsi vykdydami Kristaus žodžius: “Aš atėjau įžiebti žemėje ugnies ir taip norėčiau, kad ji jau liepsnotų!“ (Lk 12, 49–53).

Velykiniu šlovinimu prasideda pati iškilmingiausia metų liturgija. Apgiedama šventoji naktis, kuri, pasak giedamų žodžių, šviesesnė už dieną. Tai naktis, kai Kristus prisikelia ir yra atnaujinamas žemės veidas. Pasaulis tarsi sukuriamas iš naujo. Ne veltui Velyknakčio skaitiniai mums primena pasaulio sukūrimo, žmonijos išvadavimo iš vergijos ir atpirkimo istoriją. Mums, tarsi neklusniems ir išsiblaškiusiems mokiniams, Mokytojas vėl ir vėl kartoja tą istoriją, kurios nevalia pamiršti, kuria turime tikėti, jei norime vis labiau pažinti Dievo tikrovę. 

Šv. Mišios yra ta erdvė ir tas laikas, kai Dievo garbinimui susitinka žemiškoji ir dangiškoji Bažnyčia. O ypač Velyknakčio Šv. Mišiose tai galima patirti. Kiek šiose apeigose nuskamba vardų! Kaip ateiname mes, kiekvienas su savo vardu, taip ir dangiškosios Bažnyčios nariai susirenka ir kiekvienas savo vardu ir savo istorija paliudija Dievo šlovę ir Jo stebuklingus darbus. Be skaitiniuose minimų Dievo išrinktųjų, Krikšto apeigose mes šaukiamės ir visų šventųjų, kviečiame juos būti tikėjimo liudininkais naujai pašauktiems Bažnyčios nariams, kurių vardai taip pat garsiai ištariami ir įrašomi į Gyvenimo Knygą. Tad Krikšto apeigose iš naujo gimsta ne tik krikštijamieji, bet ir mes, atnaujinantys Krikšto pažadus, išsižadantys Piktojo darbų ir gundymų. Mūsų pasaulis ir mūsų gyvenimai taip pat atnaujinami, perkeičiami ir paliečiami Kristaus prisikėlimo. 

Homilijoje nuskambėjo žodžiai apie naktį vykstantį stebuklą. Apie tai, jog dažnai mūsų gyvenime svarbūs dalykai vyksta naktį, mums sąmoningai nedalyvaujant. Tai yra Dievo darbuotė, kur mes esame kviečiami su nuostaba pripažinti Jo veikimą, Jo kūrybą, Jo meilę. Ir savo mažumą, savo neišmanymą. Tad ir Kristaus prisikėlimas iš nu mirusių įvyksta naktį, niekam nematant. Tai Dievo paslaptis. Dalyvaudami Velyknakčio apeigose, mes išreiškiame savo troškimą būti kuo arčiau stebuklo, būti įvykių centre. Budėti, kaip prieš kančią buvo prašęs Kristus. Kaip svarbu mums iš naujo suprasti Velykų šventės svarbą! Ne vienas esame įpratę, kad Velykos prasideda sekmadienio rytą vadinamosiomis Prisikėlimo Mišiomis. Tačiau vis dažniau girdime, jog tai tuščio kapo atradimo rytas. „Jis prisikėlė, jo čia nebėra. Štai vieta, kur jį buvo paguldę.” (Mk 16, 6). Neįmanoma išgyventi Kristaus prisikėlimo, nepalydėjus Jo Kančios keliu, nestovėjus Jo Kryžiaus papėdėje, nebudėjus prie Jo kapo. Velyknakčio apeigos ir yra tas laikas, kai kartu su Bažnyčia jau giedame Garbės himną, šaukiame „Aleliuja!“ ir dėkojame Kristui už pergalę, dar nebuvę prie Jo tuščio kapo, dar nematę nuristo akmens ir sulankstytų drobulių. Darome tai be įrodymų, su grynu tikėjimu ir auštančio ryto nuojauta...

Pasibaigus pamaldoms, bendruomenė neskubėjo skirstytis, visi sveikino vieni kitus apkabinimais ir palaiminimais.

Tuščio kapo atradimo šv. Mišios  - dar vienas žingsnelis Velykų šventėje. Sekmadienio ankstyvą rytą liturgiją papuošė iškilminga Švč. Sakramento procesija, kviečianti mus sekti Kristų ir nešti Jo žinią į visą pasaulį. 

Dėkokime Dievui už Jo meilę, už Jo kančią, išganymą, mūsų gyvenimų atnaujinimą. Džiūgaukime, nes Kristus nugalėjo mus slėgusią nuodėmę ir mirtį. Dovanoja mums amžinąjį gyvenimą, prasidėjusį jau čia ir dabar.

Sveiki sulaukę šventų Velykų! Aleliuja!


Goda Povilaitytė

Visos teisės saugomos © 2010 Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės Parapija
Sprendimas UAB IT Uostas