LT RU PL EN DE IT
Pamaldų laikas
Sekmadieniais, švenčių dienomis:
8.00, 9.00, 10.00, 12.00, 18.00
Šiokiadieniais:
8.00, 18.00
Mūsų kontaktai
Adresas: Rumpiškės g. 6
Tel.: 8-46-410 120
Mob.: 8-601-64256
El.p.: mtkparapija@gmail.com
Mus galite rasti čia
Gaukite naujienas

Bažnyčios grąžinimo jubiliejus

 
2018-11-26
Jubiliejaus šventės akimirkos

Praėjusią savaitę mūsų parapija minėjo bažnyčios grąžinimo 30 metų jubiliejų. 

Lygiai prieš 30 metų, lapkričio 25 d. vakare Telšių vyskupas Antanas Vaičius aukojo pirmąsias šv. Mišias atgautoje bažnyčioje. Kaip savo prisiminimais dalijosi kun. Rolandas Karpavičius, „viskas atrodė fantastiškai! Tądien buvo ruošiamasi tam, kad vakare JE Telšių vyskupas Antanas Vaičius, atvykęs į salę, galėtų ją pašventinti ir aukoti šv. Mišias. Jos buvo švenčiamos ant scenos. 18 ar 19 val. atvyko vyskupas Antanas Vaičius su savo palyda. Be abejonės, sausakimša bažnyčia! Ir toje šv. Mišių scenoje jau buvome ir mes, keletas berniukų, ir mergaičių adorančių, kurios per vasarą buvo suburtos pirmosios pročkelės Staselės. Ir choras, vadovaujamas vargonininko Jono Statkaus. Tą pačią dieną į viršų buvo užtempta kojomis minama fisharmonija. Visi ėjome link tos nuostabios šventės... Nebuvo nei tų normalių šv. Mišių indų, tad švęstam vandeniui paėmėme paprastą lėkštę, nešėm ją šalia vyskupo Antano Vaičiaus tuo prasiskyrusios minios taku.“ 

Simboliška, kad lygiai po 20 metų, 2008 m. lapkričio 25 d., bendruomenei susirinkus švęsti bažnyčios grąžinimo 20 metų iškilmių, buvome pirmieji, išgirdę žinią, jog JE Telšių vyskupas Antanas Vaičius ką tik iškeliavo į Amžinybę...

Tad skaičiuodami mūsų bažnyčios ir bendruomenės metus, visada prisiminsime ir Ganytoją, kurio iškelta su šlakstykle ranka atšventino ir tolimesniam gyvenimui prikėlė mūsų maldos namus.

Šio jubiliejaus metu norėjome kalbėti ne tiek apie bažnyčios kaip pastato istoriją, bet rūpėjo prisiminti bendruomenę – ją kūrusius ir joje buvusius žmones. Tuos, kurie buvo šios bažnyčios gyvybės pernešėjai nuo jos pastatymo ir atėmimo, tuos, kurie, ją grąžinus iš naujo susirinko čia statyti ir auginti tikėjimą. Visus tuos, kurie per šiuos 30 metų ilgiau ar trumpiau idėjomis, malda, giesme, darbu, kitomis tarnystėmis turtino šią parapiją. Mes dar kurį laiką galime prisiminti akimirkas iš bendruomenės gyvenimo, stabtelėję prie fotografijų stendo, esančio bažnyčios gale.

Visus parapijos žmones savo maldoje prisiminėme ketvirtadienį vykusioje Švč. Sakramento adoracijoje. Tarp kitų intencijų Viešpaties prašėme dovanos auginti mūsų bendruomenę, atnaujinti ją, apvalyti nuo įvairių nedėkingumų, nuoskaudų, kad sveiki ir sustiprinti galėtume toliau savo darbais pasitarnauti Jam ir Jo žmonėms. Kad išmoktume būti vieningi ir atviri ateinančiam ir norinčiam čia pasilikti.

Penktadienio vakaras buvo skirtas vaikams ir jaunimui. Vaikai buvo kviečiami į svečius pas skautus, kurie savo būkle (bokšte) surengė žaidimų vakarą. Po šv. Mišių jaunimas ir Sutvirtinimo sakramentui besiruošiantys paaugliai pirmojoje katechetikos klasėje susirinko į vakarėlį. Pagiedoję keletą giesmių, pažaidė susipažinimo žaidimą. O tada patogiai įsitaisę ir "apsiginklavę" užkandžiais, žiūrėjo filmą "Geras melas".

Šeštadienį į Šeimos centrą rinkosi parapijos pastoracinė taryba ir aktyvas. Iš Vilniaus atvykusi „Kataliko balsas“ vadovė Toma Bružaitė vedė seminarą apie komunikaciją ir naujus iššūkius evangelizacijoje. „Kaip kalbėti, kad netrukdytume išgirsti?“ – kvietimas į dialogą, ne į konfliktą. Į dialogą, kuriame svarbesnis tas, kuris klauso, o ne tas kuris kalba. Jei pažinsime ir įsiklausysime į savo pašnekovą, mums bus lengviau rasti raktą į jo širdį ir galėsime prabilti ta žinia, kurią visi esame įpareigoti dalintis.

Po šv. Mišių, kurias klebonas Vilius Viktoravičius aukojo už pastoracinę tarybą ir visus aktyvius parapijiečius, visi seminaro dalyviai rinkosi padėkos vakarienei. Tai buvo gražus bendrystės laikas, kai galėjome pasakyti vieni kitiems ačiū už dovanojamą laiką, idėjas, buvimą šalia. 

Sekmadienį, pagrindinę šventės dieną, 10 val. šv. Mišiose presbiterija buvo pilna jaunimo: ilga eilė patarnautojų, adoruotojų. Zuikių choro gretas papildė dainuojantis policijos pareigūnas Nerijus, padovanojęs giesmę „Ave Maria“. 

12 val. iškilmingas šv. Mišias už visą parapijos bendruomenę kartu su parapijos kunigais aukojo kun. br. Benediktas Jurčys, kun. Saulius Damašius (abu kilę iš šios parapijos), kun. Bernardas Talaišis, dar prisimenantis ir bažnyčios statybą, kun. Pranas Bartasūnas, Telšių kunigų seminarijos rektorius kun. Saulius Stumbra (abu su kun. Pranu dirbę mūsų parapijoje). Kun. Saulius pamoksle taip pat pabrėžė bendruomenės svarbą. „Kam mums reikalingi žmonės, kartais savęs klausiame.... žmonės mums padeda būti geriems, arba blogiems. Brangieji, Bažnyčia yra ta bendruomenė, kurie mums padeda būti geriems. Bažnyčioje galioja principas – mums reikia vienas kito. Principas „pasidaryk pats“ Bažnyčioje negalioja – paprasta – supjaustykime stalą į keturias dalis – nė viena dalis nestovės – tik sujungus stalas stovi – taip ir su Bažnyčia. Stalas yra Bažnyčia, o kiekvienas iš mūsų – jo kojos.“

Po šv. Mišių savo koncertinę programą „Tėvo Stanislovo varpai“ dovanojo operos solistas Liudas Mikalauskas ir akompaniatorė Beata Vingraitė. Ne tik subtilus ir puikus Liudo dainavimas, bet ir jo žodis apie tėvą Stanislovą, jo gyvenimą, labai palietė klausytojų širdis, prabilo, sujudino prisiminimus ir dažnos šeimos patirtį apie sunkų tautai laiką. Klausant šio koncerto, nejučia iškilo paralelė tarp tėvo Stanislovo gyvenimo faktų ir šios bažnyčios istorijos. Juk ji unikali tuo, kad gimė, buvo pastatyta giliausiu sovietmečiu, ir yra tokia vienintelė kone visoje Tarybų sąjungoje. Užgimusi kaip bažnyčia, bet kaip ir tėvas Stanislovas, patyrusi ištrėmimą, kai buvo įkalinti ir ištremti jos statytojai, patyrusi pažeminimą ir išniekinimą, kai kelis dešimtmečius joje veikė liaudies filharmonija... Tačiau, kaip tėvas Stanislovas sakydavo, svarbiausia, kad išliko „nesusilitavusia siela“. Nors bažnyčios sienos, jos kūnas, buvo paverstas koncertų sale, jos dvasia išliko gyva ir sulaukė akimirkos išsiskleisti ir grąžinti kūnui tai, kas jam prigimta.

Įsiklausykime į Liudo Mikalausko palinkėjimą mūsų bendruomenei. Solistas priminė, kad prieš 30 metų galbūt ir buvo labai sunku atgimti, atsistatyti. Bet dabar dar sunkiau visa išlaikyti, visa maitinti, kad gyventų. Ir su Dievo pagalba nešti kasdienybę pirmyn, perduoti ją kitiems.

Ačiū klebonui Viliui Viktoravičiui ir visiems parapijos kunigams.
Ačiū kiekvienam ir visiems, prisidėjusiems prie šios šventės, joje dalyvavusiems.
Ačiū Dievui už dovanotą gražų 30 metų laikotarpį. Telaimina Jis mūsų parapijos ateitį!

Goda Povilaitytė
Visos teisės saugomos © 2010 Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės Parapija
Sprendimas UAB IT Uostas