LT RU PL EN DE IT
Pamaldų laikas
Sekmadieniais, švenčių dienomis:
8.00, 9.00, 10.00, 12.00, 18.00
Šiokiadieniais:
8.00, 18.00
Mūsų kontaktai
Adresas: Rumpiškės g. 6
Tel.: 8-46-410 120
Mob.: 8-601-64256
El.p.: mtkparapija@gmail.com
Mus galite rasti čia
Gaukite naujienas

Susitikti gyvenimo Džiaugsmą

 
2018-12-25
Išeikime iš savo susikurto “saugumo” kalėjimo – sutikime gyvenimo Džiaugsmą
Kokia nuostabi šventė – Kalėdos. Kaip paprasta mums suvokti šį slėpinį: nereikia nei jokių poetinių išsireiškimų, nei gilių teologinių meditacijų, susipažinimo su traktatais, įdomiais ir viliojančiais savo filosofinėmis vingrybėmis, tačiau varginančiais savo ilgumu ir teologiškai filosofiško mąstymo konstrukcijų griozdiškumu, net smeginis kartais užkaitinančiu. Per Kalėdas – viskas daug paprasčiau: ateinu į bažnyčią ir randu joje mažą kūdikėlį, paguldytą ėdžiose, paskendusį tarp gėlių, o kur dar gausybė visokiausių figūrėlių, primenančių biblinius personažus ar to laikmečio, kada gimė Jėzus, aplinką bei papročius. O jeigu prakartėlę pasistatėme savo namuose, taigi, netgi iš namų nereikia išeiti, kad prisiliestume ir turėtume galimybę užduoti sau klausimą, o kas gi yra tos Kalėdos?

Vaikščiodami po parduotuves ir turgus randame visko: girliandų, dekoruotų žaislų, saldumynų, tortų, tradicinių patiekalų, tačiau tose vietose tikrai nerasime Kūdikėlio. Na, nebent kokioje nors religinių reikmenų parduotuvėlėje… Arba gal kokiame kampelyje lentynos, kurioje sudėtos ne taip jau ir populiarios prekės.

Palikę kalėdinio laikotarpio šurmulį, prisiliečiame prie Kalėdų stebuklo slėpinio. Matome, jog piemenys, kurie tą naktį saugojo bandą, vieną akimirką išsigando, juk pasidarė taip šviesu, kaip niekada. Po akimirkos ir vėl tamsu, kaip ir kiekvieną naktį, tik žvaigždės ir mėnuo danguje. Tačiau išgirstas žodis – eikite, ten rasite suvystytą kūdikį, paguldytą ėdžiose – skamba jų širdyse.

Ne taip paprasta nuspręsti, ką daryti: piemenys turėjo viską palikti ir eiti ieškoti to, link kurio kvietė angelas. Tačiau reikėjo dar prieš tai užgesinti laužą, palikti saugioje vietoje gyvulių bandą, ir tik tada iškeliauti. Bet kur? Į kurią pusę eiti? Ieškoti arklidėse, viso miestelio teritorijoje ir apylinkėse? Šen ir ten? Nebuvo nei telefono, nei nuorodos ar kokio deglo, kuriuo sekdamas ateitumei prie pažymėtos grotos… Taigi, norėdami surasti, jie visų pirma turėjo pradėti “ieškoti”, o dar prieš tai palikti visa tai, ką darė iki tolei.

Ir mes, jeigu norime rasti, turime kartais palikti tai, kas mums teikia saugumą: namus, ant stalo garuojančius pietus, išeiti pro šarvuotas duris… Žodžiu, pasielgti priešingai, nei esame pratę. Pasielgti priešingai, nei trokštame, išeiti iš savo saugumo zonos. O juk bijome ten, kažkur išorėje sutikti priešus, nuo kurių ir stengiamės apsisaugoti. Tačiau kartais nesuvokiame, kad tą priešą patys nešiojamės savo viduje: iš mūsų vidaus, iš mūsų širdžių išeina blogi sumanymai ir darbai… (plg. Mk 7,14).

Ieškoti, reiškia pajungti mūsų laisvą valią ir matyti daugiau, negu gali aprėpti mūsų akys. Juk dažnai, tai kas esmiška, yra paslėpta nuo mūsų akių. Ieškojimas, dar prieš tapdamas veiksmu, visų pirma yra mūsų širdies gestas, troškimas ieškoti kažko, ko mums trūksta laimingam gyvenimui patirti. Ieškoti – tai išsilaisvinti iš baimių: iš nusivylimų, ieškojimų vedančių link beprasmybės, nenoro pradėti viską iš pradžių, iš tunelių, kurie neturi išėjimų. Ieškoti – tai išsilaisvinti iš kito žmogaus baimės, tai susitikti su kitu, kuris galbūt man ir padės surasti kelią link tikrosios laimės ir su kuriuo aš galėsiu pasidalinti savo siekiais. Ieškoti – tai išsilaisvinti iš savo įpročių, iš dirbtinių saugumo salų. Juk neegzistuoja tokia navigacinė sistema, kuri pati mus nuvestų link tikslo, kurio mes patys nežinome.

Rasti – ir lengva ir sudėtinga užduotis, švenčiant Kalėdas. Nes randame ne tai, ką norėjome rasti. Neįtikėtinas Dievas: garbės, galybės ir šlovės Dievas negyvena didingai. Jis būdamas pasaulio šviesa, yra kuklus ir mėgsta slėptis. Tačiau palieka ženklus, pagal kuriuos jį galiu surasti: kūdikis, vystyklai, ėdžios.

Kūdikis: silpnumo ir trapumo ženklas, negalintis gyventi, jeigu juo nepasirūpina. Tad natūralu, mums iškyla klausimas: kaip Dievas galėjo pasirinkti tapti tokiu silpnu, nedemonstruodamas jokios jėgos pozicijos?

Vystyklai: tai mums yra aliuzija į tuos audeklus, į kuriuos buvo suvyniotas mirusio Jėzaus kūnas ir kuriuos rado apaštalai Petras ir Jonas, kada nuskubėjo prie tuščio kapo Velykų rytą (pgl. Jn 20,7). Bejėgiškumo ir silpnumo ženklas, tačiau ir didingas tuo pačiu metu. Tai nėra tavo paties pasirinktas, norėtas, pasimatuotas rūbas. Jį uždėjo tau… Visiškas bejėgiškumas, nuolankumas…

Ėdžios: tai ne vaiko lopšys. Išklotos šiaudais, badančiais. Nepriėmimo ir nelaukimo simbolis: atėjo tarp savų, tačiau savieji jo nepriėmė… (plg. Jn 1,11) Norisi tapatinti buvimą paguldytam ėdžiose su buvimu prikaltu ant kryžiaus, kada patiriamas galutinis Dievo Sūnaus atstūmimas. Iš žmonijos pusės…

Šie ženklai, mielieji, tegul neleidžia mums vien tik poetiškai ar proziškai žvelgti į šiandieninę Kalėdų šventę. Prasmė gi slepiasi daug giliau, nei mūsų akis gali pamatyti. Tegu šventinis entuziazmas mus paskatina būti Dievo ieškotojais, kurie matome jo paliktus ženklus ir per juos bandome surasti, suvokti paties Dievo planą. Tebūsime per šias Kalėdas tais, kurie nuo šiol kasdieną stengsimės švęsti Dievo Gimimo šventę savo širdyse.

Tebūnie šv. Kalėdos – kiekviena mūsų gyvenimo diena!
 
Kun. Andrius Vaitkevičius
 
Visos teisės saugomos © 2010 Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės Parapija
Sprendimas UAB IT Uostas