Ištikimybė Meilei

Broliai ir seserys, Kristus paskelbė naują įstatymą. Kaip mums tai suprasti, jeigu jis pats yra pasakęs, jog atėjo ne panaikinti įstatymo, bet jį įvykdyti? Iš tiesų, Kristus sako savo mokiniams, kad ištikimumas Dievo įsakymams privalo būti visų pirma žmogaus širdyje. Naujasis Kristaus įstatymas yra meilės įstatymas. Sakoma, jog Dievas mus sukūrė laisvus. Gal manome, jog tai laisvė mūsų įvairiausioms užgaidoms, be jokios atsakomybės? Kartais mes laisve pasinaudojame, kad apgintume savo malonumus, pinigus ir garbės troškimą. Štai kodėl apaštalas Paulius perspėja: „Tiktai dėl šios laisvės nepataikaukite kūnui“ (Gal 5, 13). Mes labai daug giriamės mylį Dievą, tačiau tai lieka tik žodžiai.

Siracido knygos autorius tvirtina, jog žmogus yra laisvas priimti Dievo įsakymus ar jų nepriimti – štai kodėl jis gali rinktis ugnį, kuri naikina, arba vandenį, kuris teikia gyvybę. Žmogaus laisvė yra Dievo išminties dovana, todėl privalome laisve naudotis išmintingai. Kiekvienas mūsų pasirinkimas privalo būti apsvarstytas su sąžine ir išmintimi. Laisvė, kurią mums suteikė Dievas, nėra leidimas daryti bloga! Dorovinė atsakomybė yra kur kas platesnė už juridinę atsakomybę. Dorovinė atsakomybė apima visas gyvenimo ir veiklos sritis.

Šiandien, kaip ir du sekmadienius iš eilės, Pirmajame laiške korintiečiams šv. Paulius žmogiškai išminčiai priešpriešina Dieviškąją išmintį. Žmonių išmintis neretai būna iliuzinė, vedanti žmogų į susinaikinimą. Tačiau tik Dieviškoji išmintis gali atsakyti į žmogaus širdies klausimus. Mums, krikščionims, Dievo išmintis turi vieną vardą – Jėzus Kristus.

Kristus keičia įstatymo laikymosi motyvus ir pabrėžia vienintelį motyvą – meilę. Jėzus atėjo ne likviduoti Mozės įstatymo, bet kaip Dievo sūnus jį įvykdyti ir pagerinti. Išvaduoti Dievo įstatymą nuo klaidingų aiškinimų ir taikymų. Sekdami Kristumi išvengiame klaidingų pasirinkimų. Mes su Kristumi konsultuojamės maldoje, prašome jo pagalbos. Kristus yra šviesa, gyvenimas, tiesa ir meilė.

„Štai vienas jaunuolis prisiartino prie Jėzaus ir paklausė: Mokytojau, ką gera turiu daryti, kad įgyčiau amžinąjį gyvenimą? Jis atsakė: ...jei nori eiti į gyvenimą, laikykis įstatymų... Nežudyk, nesvetimauk, nevok, melagingai neliudyk, gerbk tėvą ir motiną; mylėk savo artimą kaip save patį. Jaunuolis tarė: Aš viso to laikausi. Ko dar man trūksta? Jėzus atsakė: Jei nori būti tobulas, eik parduok, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane“ (Mt 19, 16–22). Tačiau jaunuolis neatėjo: turto godumas viską užtemdė. O godumas dažnai tampa daugelio nuodėmių šaltiniu.

Prieš keliolika metų gyveno vienas žmogus, kuris susipyko su savo pažįstamu. Labai ilgai savo širdyje nešiojo didelę neapykantą. Galiausiai nusprendė jį užmušti. Netoli jo namų pasislėpė už medžio, išsitraukė pistoletą ir šovė. Tačiau pistoletas užsikirto. Priešininkas ramiai praėjo pro šalį. Kai pyktis po kiek laiko atslūgo, pasikėsintojas pagalvojo: „Juk aš priešininko nenušoviau. Niekas mano pasikėsinimo nematė.“ Čia ir kyla svarbus klausimas: ar tikrai nieko blogo neįvyko, ar tikrai niekas nematė?

Atsakymą mums duoda apaštalas Jonas sakydamas: „Kuris nekenčia savo brolio, tas žmogžudys“ (1 Jn 3, 15). Panašiai kalba ir Kristus: „Jūs esate girdėję, kad protėviams buvo pasakyta: Nežudyk, o kas nužudo, turės atsakyti teisme. O aš jums sakau: jei kas pyksta ant savo brolio, turi atsakyti teisme“ (Mt 5, 21–22).

Tačiau neretai sutinkame žmonių, kurie nekenčia Dievo, manydami, kad be Dievo galės laisviau ir laimingiau gyventi žemėje, nes nebus kam drumsti jų sąžinės. Kas veda į tokią neapykantą? Dievo nepažinimas. Tie, kuriems neįdomu pažinti Dievą, apie Jį turi susikūrę daug ateistinių prietarų, jie Dievo nepažįsta. Tik kai žmogaus protas atsistoja Dievo akivaizdoje, kai neabejoja Dievo gerumu ir meile, tada pradeda pažinti tikrąjį Dievą.


Bažnyčios žinios Nr. 1 (439) 2017
www.baznycioszinios.lt