Jei tavo brolis nusikalstų...

Ez 33, 7–9: Jei tu neperspėtum kaltojo, aš iš tavęs pareikalaučiau ataskaitos už jo kraują
Ps 95, 1–2. 6–7. 8–9. P.: O, kad išgirstumėt šiandien, ką Viešpats byloja: „Tegul jūsų širdys nebūna storžievės“.
Rom 13, 8–10: Meilė – įstatymo pilnatvė
† Mt 18, 15–20: Jeigu jis paklausys, tu laimėjai savo brolį

Šiandien Kristus kalba apie artimųjų pataisymą, apie kiekvieno iš mūsų atsakomybę už savo artimą. Kaipgi galime būti ramūs, nenešdami atsakomybės už kitus kryžiaus? Viešpats paklausė Kaino: „Kurgi tavo brolis Abelis?“ – „Nežinau! Argi aš esu savo brolio sargas?!“ Tokiu atsakymu Kainas nori išsisukti nuo jam Dievo keliamo klausimo. Jis savo sąžinėje Abelio savo broliu nelaiko ir nieko apie jį nenori žinoti. Tačiau Dievas, klausdamas: „Kurgi tavo brolis?“, nori kiekvieną iš mūsų išmokyti atsakomybės ir meilės, kad būtume atsakingi dėl kiekvieno žmogaus likimo, dėl kiekvieno iš mūsų išganymo. Priešingu atveju atsiranda nelemtas abejingumas.

Abejingumas visuomeniniams interesams, kitiems žmonėms, jų kančioms ir nelaimėms yra skaudi klaida ir nuodėmė. Abejingumą lemia ir netikrumas, kad žmogaus aktyvūs veiksmai prieš blogį susilauks kitų pritarimo ir bus palaikomi, kad jis neliks vienišas ir bendromis pastangomis blogis bus nugalėtas. Abejingumas dažnai reiškiasi kaip dorovinis bukumas, šiurkštumas, cinizmas, nejautrumas kitiems žmonėms, taip pat kaip pareigos, atsakomybės, sąžinės atrofija. 

Lenkų rašytojas Brūnas Jasenskis sakė: „Nebijok priešų – blogiausiu atveju jie gali tave užmušti, nebijok draugų – blogiausiu atveju jie gali tave išduoti. Bijok abejingųjų. Nors šie neužmuša ir neišduoda, bet, jiems tyliai pritariant, žemėje vyksta išdavystės ir žmogžudystės.“ Spaudoje dažnai perskaitome skandalus, kažkieno padarytus nusikaltimus, nuodėmes. Kai kas kraunasi sau turtus aprašydami kitų nuodėmes, nelaimes, iškeldami viešumon tai, ką turėjo girdėti tik kunigo ausis klausykloje.

Pataisymas, perspėjimas, pabarimas Kristaus mokyme yra tikros broliškos meilės parodymas. Jis turi būti be jokio pažeminimo, paniekinimo ar keršto artimui šešėlio. Tai daroma, trokštant kitam gera. Apaštalas Paulius sako: „Meilė nedaro nieko pikta artimui“ (Rom 13, 10). „Jei tavo brolis tau nusikalstų, eik ir bark jį prie keturių akių“ (Mt 18, 15). Šie Kristaus žodžiai gina asmenų garbingumą ir intymumą. Kristus duoda taisyklę šeimyniniam gyvenimui, santykiams tarp draugų, mūsų kasdieniam gyvenimui. „Jei tavo brolis tau nusikalstų...“, tas broliu vadinamas asmuo gali būti bet kas: tavo vyras, tavo vaikas, tavo pavaldinys, jei jie nusikalsta.

Kristus labai gerai supranta žmonių psichologiją ir mato, jog gana retai mūsų barimuose slypi tikra broliška meilė. Dažnai bardami nekenčiame. Kristus nenori, kad pavirstume kitų žmonių nuodėmių stebėtojais, skaitytojais ir viešumon kėlėjais. Kristus sako, jog savo artimą reikia pradėti taisyti kalbantis su juo dviese. Toks artimo klaidų aptarimas dviese padėtų santuokiniams išvengti daugelio nesusipratimų, tarpusavio atšalimo, apmaudo ir nuoskaudų. Kaip sako Senojo Testamento Patarlių knyga: „Įžeistą brolį yra sunkiau laimėti, negu stiprų miestą, ir jo priešiškumas – kaip tvirtovės užkardas“ (Pat 18, 19).

Tačiau artimo gelbėjimas ne visada būna sėkmingas pasikalbėjus su juo akis į akį. Kristus moko, kad visa Bažnyčios bendruomenė turėtų stengtis paaiškinti savo nariui, kur jis klysta. Tai reiškia, jog Bažnyčios bendruomenė atlieka pranašo vaidmenį, ji perspėja savo narį, kad jis žengia į pražūtį. Visame savo istoriniame egzistencijos kelyje Bažnyčia be paliovos perspėja tikinčiuosius dėl daugelio klaidų, nuodėmių. Bažnyčia perspėja ir moko tikėjimo bei moralės srityse, tačiau netyli ir dėl politinių sprendimų, ideologijų bei santvarkų, kai jie griauna tikėjimą, moralę ir pažeidžia pagrindines žmogaus teises. „Mano broliai, jeigu kas iš jūsų nuklystų nuo tiesos ir kas nors jį atverstų, – težino, kad, sugrąžindamas nusidėjėlį iš klystkelio, išgelbės jo sielą nuo mirties ir uždengs daugybę nuodėmių“ (Jok 5, 19–20).


Bažnyčios žinios Nr. 8 (410)