Kad pasaulis pažintų Dievo meilę
Kad pasaulis pažintų Dievo meilę
Meilė nevaldoma protu, tada jau būtų išskaičiavimas. Meilei nerašomi įsakymai – juk širdžiai neįsakysi. Šv. Jonas, ieškodamas žodžio giliausiai Dievo esmei pažymėti, pasakė: „Dievas yra meilė“. Meilė yra stipriausia, ką Dievas galėjo sukurti.
Skaitydami Evangeliją, dažniausiai sutiksime žodžius „meilė“, „brolis“, „priešas“. Mylėti Dievą, mylėti brolį, mylėti priešą kaip brolį – tai Kristaus įsakymas. Ir jis neturi išimčių. Gal todėl ir žmogus nuo pirmos savo gyvenimo minutės jau trokšta meilės. Kūdikį galima pamaitinti ir kūdikių namuose iš buteliuko, bet jam labai reikia motinos glėbio, tos beribės meilės, kuri atsirado Visatos lauke tarp jo ir motinos vos jam gimus. Nes meilė – tai duoti nesitikint naudos. Ji visapusė.

Šv. Paulius keliaudamas labai daug kalbėjo apie Dievo meilę, jis nuolat kvietė tobulėti, guosti vieniems kitus ir gyventi taikiai. Tik tuomet galima tikėtis Dievo meilės ir ramybės. Ir nors nuo pat žmonijos atsiradimo jau primityviojo meno laikais iki pat mūsų dienų meilei skiriama svarbiausia vieta, visgi jos sukimas kartais tampa labai iškreiptas. Štai kodėl meilėje tiek daug sunkių akimirkų, kryžkelių ir praradimų – visa tai mus priverčia nuo savanaudiškos meilės pereiti prie nesavanaudės. Žinoma, kad tai mums gali ir nepatikti, juk dažniausiai ne to tikimės. Norime atsako, malonumo, gerumo. Bet meilei – tai pirmiausia abipusis ryšys.
Tas pat ir su Dievu. Norėdami pajusti Dievo meilę, turime puoselėti abipusį ryšį. Laimei, Dievas mus myli, jei net sakome to nejaučią.
Šv. Jonas iki pat savo mirties aplinkui kartojo: „Vaikeliai, mylėkite vienas kitą“. Šiandiena šv. Jonas mums šaukte šauktų: „Mylėkite vienas kitą“. Nėra didesnės jėgos.
kun. Ferdinantas Žilys