Kalėdojimas

Advento laikotarpiu prasideda parapijiečių lankymas – kalėdojimas. Tai yra sena gili katalikiška tradicija, atsiradusi 1543-1563 m., kai vyskupams liepta lankyti parapijas, geriau pažinti parapijiečius. Žemaitijos krašto vyskupų susirinkime 1639 m. nutarta, „kad klebonai metuose kartą lankytų savo parapijoje gyvenančius ūkininkus ne dėl pelno, bet kad geriau pažintų ir tiksliau žinotų, ką kuris moka ir kaip elgiasi" (M. Valančius, „Žemaičių vyskupystė", II, p. 157).

Kalėdojimo tikslas – pašventinti namus (iki kito kalėdojimo), kad Dievas atitolintų negandas, nelaimes, o joms ištikus, duotų stiprybės jas pakelti ir pasitikėjimo Viešpačiu. Kunigas šventintu vandeniu pašlaksto mūsų gyvenamą būstą, sukalba maldą. Pokalbio metu kunigas artimiau susipažįsta su tikinčiaisiais, jų gyvenimo rūpesčiais, pasikalba aktualiais tikėjimo ir parapijos gyvenimo klausimais.

Mūsų parapijiečių namai bei šeimos lankomos kasmet nuo lapkričio 10 d., iš anksto išreiškus pageidavimą parapijos raštinėje. Malonu, kai aktyvesnis tikintysis pasirūpina, jog būtų aplankyta ne tik jo šeima, bet ir namo ar gatvės kaimynai.