Kančioje gimstanti Viltis

Nuėjome pusę Didžiojo Tridienio kelio. Ne kartą jau juo ėjome. Nuo Gavėnios pradžios su nekantrumu, virpuliu ir didelio slėpinio nuojauta laukėme šio laiko. Tik šiemet jis visiškai kitoks. Mums visiems sunkus, tačiau, tikėkime, kad padėsiantis suprasti ir vertinti, ką gauname dovanai.

O ką gauname? Didysis Ketvirtadienis mums primena, kad dovanai gauname Bažnyčią. Visuotinę, apaštalinę, šventą. Gauname ją per kunigystės dovaną, gauname per Švenčiausiąjį Sakramentą - Duoną ir Vyną, mums per šv. Mišias tampančius Jėzaus Kūnu ir Krauju.

Dovanai gauname visus brolius ir seseris, kurie kartu su mumis meldžiasi, gieda, kuriems galime palinkėti ramybės. Su kuriais, Mišioms pasibaigus, dar galime ilgai šnekėtis šventoriuje arba prie arbatos puodelio. Tai tokie kasdieniai dalykai, prie kurių buvome taip įpratę, kad net užmiršdavome už juos padėkoti.

O šiandien labiausiai ilgimės būtent santykio. Susitikimo su Jėzumi Švenčiausiajame Sakramente, susitikimo su broliais ir sesėmis, su savo bendruomene.

Jokia transliacija, net ir pati geriausia, neatstos gyvo ryšio.

Didžiojo Ketvirtadienio Paskutinės Vakarienės šv. Mišios tuštutėlėje bažnyčioje, aprištoje stop juostomis skaudino širdį. Paskutinė Vakarienė - Jėzaus bendrystės su mokiniais kulminacija, paskutinės jų akimirkos kartu švenčiamos be bendruomenės. 

Didysis Penktadienis, Kristaus Kančios ir Kryžiaus Išaukštinimo pamaldos taip pat buvo švenčiamos tyloje. Iš tiesų, nutilo ne vien varpai, vargonai. Nutilusi visa Bažnyčia. 

Tačiau, prisimindami, kas yra Bažnyčia, turime paguodą, kad už mus visus, negalinčius fiziškai dalyvauti pamaldose, garbinimo ir dėkojimo auką aukoja kunigai. Jie tam ir yra pašvęsti ir įgalioti. Mes, paklusdami mus valdančiųjų nurodymams, liekame namie, o Bažnyčia toliau atlieka tarnystę melstis ir garbinti Viešpatį bei švęsti tuos didžiuosius tikėjimo slėpinius.

Mums skauda būti tokioje vientavėje. Tačiau tai gali būti nepaprastai vertinga mūsų auka Dievui už visus, kurie kasdien pasaulyje kenčia vienatvę. Tai gali būti nepaprastai vertinga patirtis, suprantant, kokią vienatvę ir apleistumą kentėjo Jėzus.

Didžiojo Penktadienio homilijoje kun. Andrius Vaitkevičius sakė: "Didžioji pamoka, kurią Jėzus duoda mums šiandien kentėdamas, yra ta, jog egzistuoja kančia. Jo kančia yra ta, kuri pagarbina Tėvą.

Dažnai atsidūrę kančios akivaizdoje, patiriame pagundą vengti kančios, ją neigti. Ir tai griauna mūsų tikėjimo kelionę, nes netikime, kad gali būti “šventa” kančia. 

Ir taip mąstome dėl to, kad dar nepatyrėme begalinės Dievo meilės, dėl to, kad dar neleidome Šventąjai Dvasiai palydėti mūsų iki mylinčios ir gailestingosios Jėzaus širdies. Be Šventosios Dvasios mums teikiamos tvirtumo dovanos, negalime suvokti tos meilės didybės, kuri teikiama, kuri dovanojama, paaukojant save. Ir tai yra ne tokia meilė, kuri sugeba numirti. Tai yra tokia meilė, kuri geba pašventinti netgi pačią mirtį, ją nugalėti ir padaryti taip, kad pasaulio istorijoje atsirastų visa pašventinanti, išgananti mirtis. Tai Jėzaus mirtis ant kryžiaus, o drauge ir kiekvieno tikinčiojo mirtis, kuri suvienijama su tuo Jėzaus mirimo ant kryžiaus momentu.

Jėzus kartais mums gali suteikti malonę pažinti, pajausti savo kančią, agoniją, tam, kad mes suvoktume, jog nereikia nuo jos bėgti, turime ją priimti ir paaukoti. Jis prašo drąsos pasilikti su Juo: kol neturėsime drąsos, nerasime Jo meilės teikiamos ramybės.

Šiandien nuolankiai prašykime Jėzaus, kad būtume pasirengę, kada ateis tas momentas, dalintis savo kančia ir dalyvauti Jo kentėjime. Melskimės už tuos, kuriuos Dievas jau yra pašaukęs dalyvauti toje kančios kelionėje. Melskimės už tuos, kurie jaučiasi silpni, kurie nori ištarti: “Mano Dieve, Mano Dieve, kodėl mane apleidai?”… Tepadrąsina mus Viešpats ir teišmokina savo kančią sujungti su Jo kančia, ir ši bendrystė tepašventina mūsų kasdienybę."

Ir šiandien, kada būdami dabartiniuose suspaudimuose, pagerbiame Kristaus Kryžių, negalėdami jo pabučiuoti bažnyčioje, prispauskime jį prie širdies savo namuose, savo gyvenimuose. 

Juk Prisikėlimas jau artėja! Tuoj švis...