Kristaus pašlovinimas

Supraskite, mylimieji: velykinė paslaptis yra sena ir nauja, amžina ir laikina, nykstanti ir nenykstanti, mari ir nemari.

Sena dėl Įstatymo, nauja dėl Žodžio; laikina simboliais, amžina malone; nykstanti, nes aukojamas avinėlis, nenykstanti, nes Viešpats teikia gyvenimą; mari, nes jis palaidojamas žemėn, nemari, nes jis prisikėlė iš numirusių.

Tad senas yra Įstatymas, tačiau naujas yra Žodis; simbolis yra laikinas, malonė amžina; avinėlis nykstantis, Viešpats nenykstantis, jis buvo paaukotas kaip ėriukas, o prisikėlė kaip Dievas.

Antai tarsi avį jį atvedė į pjovyklą, nors jis nebuvo avis, ir jis tarsi nebylus ėriukas, nors jis nebuvo ėriukas. Juk simbolis praėjo ir pasirodė tiesa: avinėlį pakeitė Dievas, ėriuką žmogus, o tas žmogus - Kristus, kuris yra visame kame.

Taigi, avinėlio aukojimo, Velykų šventimo ir Įstatymo priesakų tikslas buvo Kristus Jėzus, į kurį buvo nukreipti visi senojo Įstatymo, ir juo labiau naujosios sandoros įvykiai.

Įstatymas tapo Žodžiu, kas buvo sena, tapo nauja (juk ir viena ir kita yra kilę iš Siono bei Jeruzalės), įsakymas pavirto malone, simbolis tiesa, avinėlis Sūnumi, ėriukas žmogumi ir žmogus Dievu.

Viešpats, būdamas Dievu, apsivilko žmogumi, ir patyrė kančias dėl kenčiančio žmogaus, buvo įkalintas dėl belaisvio, nuteistas dėl kaltojo, palaidotas dėl mirusiojo. Jis prisikėlė iš numirusiųjų ir skardžiu balsu štai ką paskelbė: “Tai kas gi  mane pasmerks? Tegu jis ateina pas mane. Aš išgelbėjau pasmerktą, aš atgaivinau mirusį, aš prikėliau palaidotą. Kas gi man prieštaraus? Aš, tarė jis, esu Kristus, kuris nugalėjau mirtį, kuris įveikiau priešą, kuris pamyniau pragarą, kuris surišau galingą priešininką ir iškėliau žmogų į dangaus aukštybes: tai aš, sako jis, kuris esu Kristus.

Tad, ateikite visos žmonijos tautos, kurios esate prislėgtos nuodėmių ir priimkite nuodėmių atleidimą. Nes aš esu jūsų atleidimas, aš išganymo Velykos, aš esu už jus paaukotas avinėlis, aš jūsų išpirka, aš jūsų gyvenimas, aš jūsų prisikėlimas, aš jūsų šviesa, aš jūsų išganymas, aš jūsų karalius. Aš jus aukoju dangaus aukštybėse; aš jus prikelsiu ir jums parodysiu dangiškąjį Tėvą; tai aš jus prikelsiu savo dešine”.

Iš šventojo vyskupo Melitono Sardiečio Velykų homilijos
Valandų liturgija, II t. Velykų oktavos pirmadienis, p.477.