Praėjusį sekmadienį girdėjome Jėzaus palaiminimus, skirtus dvasios neturtėliams, pasitikintiems Viešpačiu, o ne vien žmogiškomis jėgomis. Šiandien Jėzus tęsia mokymą apie palaiminimus, taikydamas jį santykių su kitais žmonėmis sričiai. Vienas sunkiausių tų santykių egzaminų yra priešų meilė. Atsimename, kad kliūtis įžengti į Dievo Karalystę yra turtingumo dvasia ir savininkiškumas. Jei norime pasitikrinti, kokiu mastu gyvename neturto dvasia, reikia pažvelgti, kaip elgiamės su mus varginančiais ar net mums kenkiančiais žmonėmis. Čia vėl turime pamesti grynai žmogiškuosius samprotavimus ir pasitelkti Dievo Karalystės mąstyseną. Iš pirmo žvilgsnio, ši Evangelijos vieta gali atrodyti kaip nerealistiška. Tačiau atsižvelgus į Jėzaus mokymo visumą, šis nelengvas reikalavimas pasirodo kaip nuosekli būtinybė. 

Pirmojoje Samuelio knygoje pasakojama, kaip Dovydas parodo gailestingumą neteisingai jį persekiojančiam Sauliui. Dovydo bendražygis ragina pasinaudoti patogia proga ir nudurti priešą. Sąžinės nuraminimui padėtų ir tai, kad Saulius persekioja Dovydą, nepaklusdamas paties Dievo valiai. Tačiau Dovydas atsisako pakelti ranką prieš Viešpaties pateptąjį. Jis parodo meilę priešui, pažvelgęs į Saulių Dievo žvilgsniu. Dovydas atsisako vykdyti teismą, palikdamas tai Viešpačiui. Čia Dovydas elgiasi pagal Dangaus Karalystės logiką, pranokstančią žmogiškąjį didžiadvasiškumą. 

Tikėjimas Kristaus prisikėlimu leidžia žmogiškajai dvasiai paklusti Viešpaties dvasiai. Apaštalas Paulius I-ajame  laiške Korintiečiams vaizduoja, kaip žmogaus širdyje kovoja dvasinis ir juslinis pradas. Tai, kas kyla iš pirmojo Adomo, yra žemiška. Antrasis Adomas, Kristus, atveria vartus į dieviškąją mąstyseną. Krikščionio gyvenimo kelionėje žemiškasis žmogus tolydžio vis daugiau vietos užleidžia dangiškajam. Meilė priešams ne tik egzaminuoja mūsų krikščionišką brandą, bet taip pat veda ir ugdo mus. Dievo vaikai turi sekti Dangaus Tėvo gailestingumo pavyzdžiu. Senajame Testamente šventumo įstatymas skamba: „Būkite šventi, nes Aš, Viešpats, jūsų Dievas, esu šventas“ (Kun 19, 2). Luko Evangelijoje Dievo tobulumas yra Jo gailestingumas: „Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas“ (Lk 6, 36). Šio sekmadienio atliepiamoji psalmė viena gražiausių Psalmyne. Kartodami psalmės atliepą, įsileiskime į širdį dieviškąjį gailestingumą: „ Viešpats yra gailestingas ir mylintis, lėtas supykti ir kupinas ištikimos meilės“ (Ps 103, 8). 

Parengė kun. Valerijonas Rima