Pakrikštyti Kristuje

Jėzus iš Galilėjos atėjo prie Jordano pas Joną krikštytis. Jono krikštas buvo paruošimas ir ženklas. Jis ruošė žydus Dievo karalystės, atneštos jo Mesijo, Dovydo sūnaus, atėjimui. Jono krikštas buvo atsivertimo ženklas. Kas prašo krikšto, prisipažįsta esąs nusidėjėlis, atgailauja už savo nuodėmes, prašo atleidimo, trokšta atsiversti. Jėzui atėjus pasikrikštyti, Jonas nesupranta ir ima atsisakinėti: „Aš, nusidėjėlis, turėčiau būti tavo pakrikštytas, o tu ateini pas mane krikštytis!“. Bet Jėzui Jono krikštas irgi yra pasiruošimas ir ženklas. Dievo Sūnus atėjo prisiimti nusidėjusio žmogaus prigimties su visomis jo pasekmėmis, kančia ir mirtimi. Būti pakrikštytam tarp nusidėjėlių yra ženklas, kad Jėzus, neturėdamas jokios nuodėmės, nori nešti savo brolių nuodėmių svorį bei atgailą.

Pasinerti į Jordano vandenį jam yra ženklas mirties, į kurią jį nuves solidarumas su nusidėjėliais, kai jis paaukos savo gyvybę kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes. Ateidamas prie Jordano Jėzus pradeda vykdyti savo misiją, kaip angelas ją nusakė Juozapui: „Jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių“. Pakrikštytas Jėzus išbrenda iš vandens. Staiga jam atsiveria dangus. Jis mato Dievo Dvasią nusileidžiančią tarsi balandį ir plevenančią virš jo. Dievas Tėvas siunčia savo Dvasią, savo kuriantį dvelksmą, kad grąžintų nusidėjėliams gyvybę, nes jis Jėzų pripažįsta savo Sūnumi: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“.

Toks Dievo Trejybės apsireiškimas yra ženklas iš anksto skelbiantis prisikėlimą. Jėzui panirus mirties vandenyje, prikeldamas jį trečią dieną, Tėvas išpažins pasaulio akyse jį kaip savo Sūnų. O šis padovanos naujojo bei amžinojo gyvenimo Dvasią visiems, kurie jį tiki. Tad Jono krikštas žydams yra atsivertimo ženklas priimti Mesiją. O Jėzui Jono krikštas yra jo būsimos mirties ir prisikėlimo ženklas. Mes taip pat buvome pakrikštyti ne Jono, bet Kristaus krikštu, priimtu Bažnyčioje vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios.

Ką Jono krikštas reiškė Jėzui, krikščioniškas krikštas tai įgyvendina mumyse: „Mes visi, pakrikštyti Kristuje Jėzuje, esame pakrikštyti jo mirtyje“. Ir: „Visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi“. Krikštu Jėzus pasidarė nusidėjėlių broliu. Kristaus krikštu mes tampame Dievo vaikais. Dievas Tėvas mus pripažįsta kaip sūnus, jis mums siunčia savo Dvasią, kad gyventume amžinai. Suvienyti su Kristumi, mes galime juo sekti jo nutiestu keliu „per kančios bei kryžiaus galią iki garbingo prisikėlimo“.

T. Hervejus de Broc
www.palendriai.lt