Visur rasti Dievą

Taip nuskambėjo paskutinė dvasinių pratybų tema. Šįmet pratybų dalyviams kliuvo neeiliniai išbandymai - dėl karantino teko nutraukti susitikimus, "nuplaukė" ir gavėnios rekolekcijos. Bet nė vienas neišsigando ir liko ištikimi įsipareigojimui melstis. Kurį laiką tęsėme pasidalinimus savo patirtimi susirašinėdami - tai buvo kartu iššūkis ir nauja praturtinanti patirtis. Koks džiaugsmingas buvo paskutinis susitikimas, kai po ilgo laiko tarpo galėjom susirinkti, pasidalinti šių rekolekcijų vaisiais ir atsineštu patiekalu, atspindinčiu tai, ką patyrėme.

Štai keletas dalyvių liudijimų apie gautas malones:

"Ramybės tikrai daugiau. Labai viliuosi vaisingos ramybės. Malda lengva."

"Gavėnios metu labai džiaugiausi, kad dvasinės pratybos padeda išgyventi stipriau ir giliau visus įvykius. Ir vis galvojau, kaip reikėtų kitais metais tokią praktiką turėti. Didelė dovana šiemet."

"Ryšys su Dievu. Jaučiu, kad jis pagilėjo ir tai susiję su tuo, kiek laiko su Juo praleidžiu. Lyginant su pradžia, pradėjau daugiau su Juo paprastai pasikalbėti, labiau suprasti, ko Jis iš manęs nori."

"Dievo meilė tokia didelė, kad jei ne Prisikėlimas, tai ji būtų apreikšta kitu būdu. Dievo meilė man neaprėpiama ir nepažini. Ji sprogsta visa savo galia. Belieka tik tikėti. Ne veltui esame raginami “Tu tik tikėk”. Tik tikint tvirtėja mano pamatai. Kuo labiau gilinuosi į tikėjimo tiesas, kai žvelgiu į gyvenimo įvykius ir jo pokyčius, pastebiu, kad tas pamatas yra tvirtas ir mane stipriai prilaiko. Dažnai jo nesimato, bet aš žinau: Jis čia!"

Ir aš, kaip palydėtoja, galiu tik pridurti, kad nepaisant visų patirtų išbandymų, šv. Dvasia lydėjo ir stiprino, gaivino ryžtu užbaigti, kas pradėta. Tegul bus visa tai didesnei Dievo garbei!

 

Grupelės koordinatorė Lina Ščėsnienė