Visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi.
Plačiau
Velykinė paslaptis yra sena ir nauja, amžina ir laikina, nykstanti ir nenykstanti, mari ir nemari.
Plačiau
"Šitas tikrai buvo Dievo Sūnus!"
Plačiau
„Tos dienos artėja“, – skelbia Jeremijo pranašystė pirmajame skaitinyje. „Valanda jau atėjo“, - Evangelijoje sako Jėzus.
Plačiau
"O aš, kai būsiu pakeltas nuo žemės, visus patrauksiu prie savęs“. (Jn 12, 32)
Plačiau
Jėzus neatėjo sugriauti šventyklos, bet ją išpildyti.
Plačiau
Didžiausias pokytis būtų, jei savo kasdienybėje pajėgtume laikytis iš dangaus skambėjusių žodžių: „Šitas mano mylimasis Sūnus. Klausykite jo“.
Plačiau
„Noriu, būk švarus!“
Plačiau
Jėzui gerai pažįstamas žmogaus gyvenimo dramatiškumas.
Plačiau
Tikėjimo kelyje visa įprasminame nuolat savęs klausdami: „Kaip tai priartina mane prie Dievo?“
Plačiau
Atsivertimas nėra kartą gyvenime atliekamas veiksmas. Mums reikia nuolat atsiversti, vis labiau stengtis būti pajėgiems priimti Dievo dovaną.
Plačiau
Tu esi mano sūnus, mano išrinktasis, tu esi mano sūnus, mano vienintelis, mylimasis. Šiose eilutėse Raštų pagalba pamatome, jog visa išsipildo Jėzaus asmenyje. Ir šie žodžiai dovanojami kiekvienam iš mūsų.
Plačiau
Artėjant Kristaus Gimimo šventėms, paruošti takus Kristaus užgimimui mūsų širdyse.
Plačiau
Jonas krikštija nuodėmių išdžiovintas sielas, kad vėl atgytų žmonių širdyse dvasinė gyvybė.
Plačiau
Šv. Jonas Krikštytojas siūlo kelią – nusigręžti nuo seno, dažnai nenusisekusio gyvenimo kelio, išpažinti nuodėmes, ir laikytis teisaus gyvenimo būdo.
Plačiau
Supraskite, koks dabar laikas. Išmušė valanda jums pabusti iš miego. Dabar išganymas arčiau negu tuomet, kai įtikėjote.
Plačiau
Viešpats Jėzus Kristus yra pasaulio istorijoje: vienur jis ištroškęs, kitur badauja, dreba iš šalčio ar kalinamas ir niekinamas. Jis čia ir visur, tik mūsų nėra greta.
Plačiau
Kai kartais tau pritrūksta jėgų, kodėl nepasakai to savo Motinai: Nuliūdusiųjų Paguodai, Krikščionių Pagalbai, Mūsų Vilčiai?
Plačiau
„Išeikite pasitikti Viešpaties Kristaus.“
Plačiau
Tikintiesiems Bažnyčia pristato šventuosius kaip pavyzdį, ir remdamasi jų nuopelnais, meldžia Dievo malonių.
Plačiau
Jėzus, kaip žmogus, myli savo Tėvą visa širdimi, visa siela ir visu savo protu. Tapęs mūsų broliu, jis atidavė savo gyvybę už mus, tobulai mylėdamas kiekvieną iš mūsų.
Plačiau
„Kas vyriausias tarp jūsų, tebūnie tarsi mažiausias, o viršininkas tebūnie lyg tarnas“.
Plačiau
Vestuvių drabužis, kurį mes gavome, – tai mūsų krikšto pašvenčiamoji malonė.
Plačiau
„Ką dar turėjau padaryti savo vynuogynui, ko aš jame nepadariau?“
Plačiau
Mums ypač svarbu kasdien atkurti ir stiprinti meilės bendrystę savo šeimose ir bendruomenėse sekant Kristaus pavyzdžiu.
Plačiau
Dievas svetimuosius, labiausiai nuo Jo nutolusius žvejoja meilės ir gailestingumo tinklu.
Plačiau
Kas nesistengia dovanoti, tas nepriima su dėkingumu to, ką Viešpats taip apsčiai jam suteikia.
Plačiau
Bijok abejingųjų. Jiems tyliai pritariant, žemėje vyksta išdavystės ir žmogžudystės.
Plačiau
Išsižadėti savęs mums reiškia priimti Mokytojo žodžius, net jeigu jie duotu metu atrodo nesuprantami ir paslaptingi.
Plačiau
Daryk, ką gali, o prašyk, ko negali. Dievas duos, kad galėtum.
Plačiau
Mums būtina būti valtyje. Medžio padedami, perplauksime jūrą. Ir tas medis, nešantis mūsų silpnumus, yra Viešpaties kryžius.
Plačiau
Jėzus prašo mūsų šiek tiek prisidėti, kad Jis galėtų įvykdyti stebuklą.
Plačiau
Visas mūsų gyvenimas yra didžiosios lenktynės, kuriose ieškome paties brangiausio lobio savo gyvenime.
Plačiau
„Palikite rauges ir kviečius augti kartu iki pjūties.“ Tai kryžiaus slėpinys.
Plačiau
Esame kviečiami Dievo meilės dovaną priimti, išpakuoti ir jos ragauti, ja skonėtis.
Plačiau
Mokslininkai didžiuojasi savo mokslu. Bet kas jie, palyginti su paprastu žmogumi, pažįstančiu Dievą.
Plačiau
Laikykime save mirusiais nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje.
Plačiau
Tebūna mums nesunaikinamos žmogaus dvasios pavyzdys palaimintasis arkivyskupas Teofilius Matulionis, kurio beatifikacijos trečiąsias metines minėjome birželio 14-ąją.
Plačiau
„Tai darykite mano atminimui.“
Plačiau
Švenčiausioji Trejybė yra tapusi mūsų tikra šeima, mūsų amžina tėvyne, mūsų rojumi.
Plačiau
Visos malonės, visi pašaukimai kyla iš Dvasios.
Plačiau
Marana tha – ateik, Viešpatie Jėzau!
Plačiau
Šventoji Dvasia ateina tik ten, kur žmonės jau yra priėmę Kristų į savo širdis.
Plačiau
„Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu vis dar manęs nepažįsti? Kas yra mane matęs yra matęs Tėvą“.
Plačiau
Didysis pasaulio atnaujinimas prasideda nuo mūsų pačių atsinaujinimo Kristuje. Mes visi privalome būti savo tikėjimo liudytojais.
Plačiau
Mokiniai maldavo Jo: "Pasilik su mumis". Ir Jis pasilieka. Nors ir pranyko mums iš akių, Eucharistijoje mes atpažįstame Jį iš duonos laužymo.
Plačiau
Viešpats mus paliečia savo gailestingumu. Paliečia mūsų sielos žaizdas ir užgydo jas meile ir gailestingumu.
Plačiau
Aš Esu už jus paaukotas avinėlis, Aš jūsų išpirka, Aš jūsų gyvenimas!
Plačiau
Tikrai šitas buvo Dievo Sūnus!
Plačiau
Dievas yra gailestingas: Jis visuomet išvaduoja!
Plačiau
„Aš atėjau į šį pasaulį <...>, kad neregiai praregėtų.“
Plačiau
Evangelijos džiaugsmo prisipildo širdys ir gyvenimas visų, kurie sutinka Kristų.
Plačiau
Kam žmogus yra pašauktas? Jis pašauktas atsiversti. Nėra atsivertimo be žvilgsnio į savo vidų, į širdį, į sąžinę.
Plačiau
Turėti, galėti ir pasižymėti – štai trys pagrindinės pagundos, apnikusios žmoniją.
Plačiau
Kas nepavargsta mylėti, tas keičia savo gyvenimo istoriją – šeimos, draugų, kaimynų, bendradarbių istoriją, tarpusavio santykius.
Plačiau
Kristus sako savo mokiniams, kad ištikimumas Dievo įsakymams privalo būti visų pirma žmogaus širdyje.
Plačiau
„Jūs esate žemės druska. Jei druska nustotų sūrumo, kuo gi ją pasūdyti?“
Plačiau
Šis įvykis tapo didelės malonės šaltiniu ne tik tiems, kurie tada dalyvavo Kristaus aukojimo apeigose, bet ir mums šiandien.
Plačiau
Mūsų gyvenimo laivo kapitonas yra Kristus. Jis vadovauja žmonių žvejybai, nes atėjo į šį pasaulį, kad atvestų Jį tikinčius į didįjį Dievo meilės kelią.
Plačiau
Mes turime labai gerai suprasti, jog krikščionio užduotis – sutapatinti tikėjimą su gyvenimu. Kad mes gyventume taip, kaip tikime, o ne, neduok Dieve, atvirkščiai.
Plačiau
„Visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi“
Plačiau
„Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Visa per jį atsirado ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę."
Plačiau
Būkite tvirtos visos krikščioniškos šeimos. Jūs tarpusavyje dalinatės atsakomybe ne tik dėl savo šeimos išsaugojimo, bet ir dėl jos nuolatinio augimo Viešpatyje Jėzuje.
Plačiau
Žmogus gyvena viltimi. Ir ta viltis yra Jėzus Kristus, Emanuelis – Dievas su mumis.
Plačiau
Į mus, krikščionis, žiūri pasaulis: mūsų artimieji, mūsų bendradarbiai, draugai. Tavo kasdienės maldos pavyzdys gali padaryti kur kas daugiau, nei nuolatinis priminimas savo vaikams, kad būtina melstis.
Plačiau
Gelbėtojas ateina išrauti iš mūsų širdies puikybės, ateina parodyti mūsų iliuzijų ir klaidų, idant išpažintume savo nuodėmes.
Plačiau
Adventas mums skelbia Dievo atėjimą ir mus ruošia priimti Jo apsilankymą, tiksliau sakant, Jo įvairius apsilankymus.
Plačiau
Kristaus pergalė ant Kryžiaus
Plačiau
Savo ištverme jūs išsaugosite savo gyvybę.
Plačiau
Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų, nes visi jam gyvena“.
Plačiau
Zachiejus nuolankiai pripažindamas savo silpnumą, savo bejėgiškumą užbėgo į priekį ir įlipo į medį, kad pamatytų Viešpatį.
Plačiau
Tik tas, kuris nelaiko savęs tobulu, gali iš tiesų susitikti kitą žmogų, liudyti jam Tėvo gailestingumą.
Plačiau
Tik tas, kas atkakliai meldžiasi, auga tikėjimu, Kristų statydamas savo gyvenimo ir jam patikėtos misijos centre.
Plačiau
Tikėjimas, kuris išgelbsti – iš širdies kylantys veiksmai: sugrįžimas, džiugesio šūksnis, Jėzaus kojų apkabinimas.
Plačiau
„Sustiprink mūsų tikėjimą!“
Plačiau
Po žaizdomis aptekusio, prie turtuolio durų gulinčio Lozoriaus pavidalu įžvelgiamas Jėzaus, kuris „kentėjo už miestų vartų“ ir, išjuoktas mirė, slėpinys.
Plačiau
Mūsų ištikimybė Viešpačiui atsiskleidžia mažmožiuose.
Plačiau
Turime priimti į savo širdį Tėvo gailestingumą, Tėvo troškimą, kad visi žmonės būtų išganyti.
Plačiau
Šiandien per būsimąją Dievo Motiną į pasaulį įžengė visiškai atstatyta Dievo vaikų laisvė.
Plačiau
Žmogaus didingumas visada pasiekiamas tik drauge su nuolankumu.
Plačiau
Tikrąją hierarchiją lemia tikėjimas ir Viešpaties malonė.
Plačiau
Kristus atėjo, ne kad laiduotų išorinę taiką, o kad išlaisvintų žmogų iš nuodėmės vergijos.
Plačiau
„Saugokitės bet kokio godumo“ (Lk 12, 15)
Plačiau
Meilei nerašomi įsakymai. Leiskimės Dievo mylimi.
Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus.
Plačiau
Šis sekmadienis Jono Pauliaus II buvo paskelbtas pasauline maldos už pašaukimus diena.
Plačiau
Neplyštantis tinklas pavaizduoja Bažnyčią, kurios negali suplėšyti žmonių įvairovė.
Plačiau
Šventos Velykos tepripildo drąsos, ramybės, pasitikėjimo ir vilties.
Plačiau
Atėjus apsisprendimų metui, pasilikime maldoje.
Plačiau
Tikrojo atsivertimo pradžia - pakeisti požiūrį į Jėzų!
Plačiau
Tėvo gailestingumas, pranokstantis teisingumą
Plačiau
Dievo vardas yra ŠIANDIEN
Plačiau
Gera mums čia būti!
Plačiau
Ar pažinau ir seku Žodį, kuris yra TIESA?
Plačiau
„Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas“
Plačiau
Džiaukitės ir linksminkitės, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje!
Plačiau
Meilė galinga, nes pirmiausiai kitiems tarnauja...
Plačiau
