„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus Kūno ir negersite Jo Kraujo, neturėsite savyje gyvybės!” (Jn 6,53).
Apie Švenčiausiąjį sakramentą
Eucharistija yra Bažnyčios gyvenimo centras ir viršūnė, nes joje Kristus įjungia savo Bažnyčią ir visus savo narius į šlovinimo ir dėkojimo auką Tėvui, vieną kartą visiems laikams paaukotą ant kryžiaus; per šią auką savo kūnui, kuris yra Bažnyčia, Jis teikia išganymo malones.
Švenčiant Eucharistiją visuomet skelbiamas Dievo žodis; Dievui Tėvui dėkojama už visas Jo geradarybes, ypač už tai, kad mums dovanojo savo Sūnų; konsekruojami duona ir vynas; dalyvaujama liturginiame pokylyje, priimant Viešpaties Kūną ir Kraują. Tie visi elementai yra vienas ir tas pats kulto veiksmas.
Eucharistija yra Kristaus Velykų, tai yra Kristaus gyvenimu, mirtimi ir prisikėlimu įvykdyto išganymo, atminimas; tai, ką Kristus nuveikė, sudabartinama liturginiais veiksmais.
Eucharistinę auką aukoja pats Kristus, amžinas Vyriausiasis Naujosios Sandoros Kunigas, veikdamas per Jam patarnaujančius kunigus. Taipgi pats Kristus, realiai čia esantis duonos ir vyno pavidale, yra Eucharistinės aukos atnaša.
Esminiai Eucharistijos sakramento ženklai yra kvietinė duona ir vynuogių vynas, kuriems šaukiamasi Šventosios Dvasios palaiminimo, kunigui tariant konsekracijos žodžius, Jėzaus pasakytus Paskutinės vakarienės metu: „Tai yra mano Kūnas, kuris už jus atiduodamas. […] Tai yra taurė […] mano Kraujo…“
Konsekruojant įvyksta duonos ir vyno transsubstanciacija [esmėkaita] į Kristaus kūną ir kraują. Konsekruotais duonos ir vyno pavidalais čia ir dabar tikrai, realiai ir substancialiai esti pats gyvasis ir šlovingasis Kristus, su kūnu ir krauju, siela ir dievyste.
Kas nori priimti Kristų Eucharistinėje komunijoje, turi būti malonės būklėje. Jei kas jaučiasi sunkiai nusidėjęs, negali priimti Eucharistijos pirmiau negavęs atleidimo Atgailos sakramentu.
Šventoji Komunija Kristaus Kūno ir Kraujo priėmimu tvirčiau suvienija priimantįjį su Viešpačiu, atleidžia lengvąsias nuodėmes ir saugo nuo sunkiųjų. Kadangi sustiprėja meilės ryšys tarp priimančiojo ir Kristaus, tai šio sakramento priėmimas stiprina ir Bažnyčios, mistinio Kristaus kūno, vienybę.
Bažnyčia labai pataria tikintiesiems priimti šventąją Komuniją kiekvienąkart, kai jie dalyvauja Eucharistijos šventime, o įpareigoja tai daryti bent vieną kartą per metus.
Išeidamas iš šio pasaulio pas Tėvą, Kristus mums paliko Eucharistiją, būsimos garbės drauge su Juo laidą; dalyvavimas šventojoje Aukoje mūsų širdį padaro panašią į Jo širdį, palaiko mūsų jėgas šio gyvenimo kelionėje, žadina ilgėtis amžinojo gyvenimo ir jau dabar vienija su dangaus Bažnyčia, su švenčiausiąja Mergele Marija ir visais šventaisiais.
Plačiau apie Eucharistiją: Skaitykite plačiau (1322-1419 pastraipos).
Pasirengimas pirmajai Išpažinčiai ir Pirmajai šv. Komunijai
Vaikai ir jaunuoliai nuo 10 iki 18 metų rengiami grupelėmis, sudarytomis atsižvelgiant į rengiamųjų amžių.
Katechezės vyksta vieną kartą per savaitę katechetinėse klasėse. Rengimosi trukmė – nuo spalio iki birželio mėnesio. Vaikai su tėvais kiekvieną sekmadienį dalyvauja šv. Mišiose ir yra įtraukiami į patarnavimą liturgijai. Kartą per mėnesį organizuojami katechetiniai pokalbiai su šiems sakramentams besirengiančių vaikų ir jaunuolių tėvais ar globėjais.
Sutaikinimo ir Eucharistijos sakramentams rengiami Krikšto sakramentą priėmę bei 10 metų sulaukę vaikai, kurių tėvai ar teisėti globėjai pareiškia norą ar sutikimą, kad jų vaikai būtų rengiami dalyvauti sakramentiniame Katalikų Bažnyčios gyvenime.
Į Sutaikinimo ir Eucharistijos sakramentus vedančios katechezės uždavinys – lydėti vaiką jo tikėjimo augimo kelionėje, todėl svarbu, kad vaikas tikėjimo tiesų pažinimą ir bendruomeniškumo jausmą įgytų laipsniškai ir sistemingai dalyvaudamas parapijos susitikimuose.