Sekant Dievo Gailestingumo žinia

Praėjusį savaitgalį būrys Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijiečių, vadovaujamų klebono kun. Mindaugo Šlausto, išvyko į Vilnių – Dievo Gailestingumą liudijantį miestą. Kelionės organizatoriai viso savaitgalio maršrutą ir lankomus objektus būtent ir sudėliojo taip, kad būtų aplankytos su šia Gailestingumo žinia susijusios vietos.   Aplankytas šv. Faustinos namelis, kur net keliasdešimt kartų šv. Faustinai regėjimuose kalbėjo Jėzus, užsukome į palaimintojo kun. Mykolo Sopočkos hospisą, kuriame sergančiaisiais paskutinėmis jų gyvenimo dienomis rūpinasi Gailestingojo Jėzaus seserų kongregacija, kuriai priklausė ir šv. Faustina. Ten, kur dabar įsikūrusi hospiso koplyčia, 1934 m. buvo dailininko Eugenijaus Kazimirovskio studija. Joje Gailestingojo Jėzaus paveikslas pagal šv. Faustinos patirtus regėjimus ir nutapytas.   Keliauninkai taip pat aplankė Švč. Aušros vartų Marijos, Gailestingumo Motinos šventovę, Gailestingumo šventovę, Vilniaus Dominikonų Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią Lukiškių aikštėje, kuria rūpinasi broliai dominikonai.   Užsukome ir į Genocido aukų muziejų, įsikūrusį buvusiuose KGB rūmuose, kur penkiasdešimt metų buvo planuojami ir vykdomi sovietų nusikaltimai. Apžiūrėjome buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, šiuolaikines ekspozicijas, supažindinančias su nepriklausomybės praradimu XX a. viduryje, sovietų valdžios represijomis, pasiaukojama ir atkaklia kova dėl nepriklausomybės atgavimo. Vienas eksponatas šiame muziejuje mums itin brangus – tai knyga, kurioje įrišti 143 869 Lietuvos tikinčiųjų parašai dėl nacionalizuotos Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios grąžinimo. 1979 m. ši peticija išsiųsta SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininkui Leonidui Brežnevui.   Maldoje prisiminėme visus, kentėjusius ir žuvusius už Lietuvos laisvę, ypatingai KGB kalėjime sušaudytą Telšių vyskupą Vincentą Borisevičių ir kitus iškilius dvasininkus, kankintus šiame kalėjime. Maldai ir padėkai už jų auką stabtelėjome ir Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse, esančiame Tuskulėnų dvaro teritorijoje. Ši vieta mena tragiškus XX a. Lietuvos istorijos įvykius. Sovietinės okupacijos metais nacionalizuoto dvaro teritorija tapo vieta, kurioje buvo slepiami represinių struktūrų nusikaltimai. 1944–1947 m. čia buvo slapta užkasti NKGB–MGB vidaus kalėjime ir Vilniaus apylinkėse nužudyti antisovietinio ginkluotojo pasipriešinimo kovotojai ir jų vadai, dvasininkai, 1941 m. Birželio sukilimo dalyviai, Armijos Krajovos kovotojai ir kiti asmenys, neįtikę sovietiniam totalitariniam režimui. Atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę, dvaro teritorijoje buvo rasti 724 žmonių palaikai, kurie dabar ilsisi memorialinio komplekso koplyčioje-kolumbariume.   Tokiomis kelionės akimirkomis ypatingai mąstėme apie Dievo Gailestingumo slėpinį… Kaip jis stebuklingai atsidengia ten, kur žmonių negailestingumui, žiaurumui nėra ribų. Kaip jis perkeičia žmogiškąsias aukas ir kančias ir suvienija jas su Kristaus Kančia.   Aplankėme ir Šv. Sosto apaštalinę nunciatūrą, kur trumpam pokalbiui susitikome su Nuncijumi Petar Rajič. Stoviniuodami nunciatūros kiemelyje, turėjome progą persikelti į patį Vatikaną – kaip ir visų šalių ambasadų teritorijos, taip ir ši priklauso valstybei, kurią ji atstovauja.   Po tokių turiningų klajonių Gailestingumo miesto gatvėmis vakarais grįždavome pailsėti į Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos vienuolyną Pavilnyje, kur mūsų laukdavo skanus maistas ir svetingi namai.   Sekmadienį pavakariais grįždami namo, paskutiniam stabtelėjimui pasukome link Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedros, kur ilsisi dar vieno Dievo Gailestingumo apaštalo kūnas – palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio. Kankintas, tardytas, kalintas, palaimintasis Teofilius nepaliovė skelbti Gailestingumo žinios.   Kelionės metu turėjome apie ką mąstyti, už ką dėkoti ir – ne vienas – kam pasiryžti.   Už šią kelionę nepaprastai esame dėkingi klebonui Mindaugui Šlaustui bei Arūnui Skirgailai. Gailestingumo apaštalai, melskite už mus!