Stovykla “Spiečius 2021”. Įspūdžiai ir atgarsiai

Stovykla prasidėjo įspūdingoje Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje. Daugybė jaunųjų piliečių kuždėte kuždėjo bažnyčios kiemelyje. Daug juoko, šypsenos, spindinčių akių kiekvieno veiduose galėjai pamatyti. Įvairiausios emocijos tryško tuomet, kai kiekvienas sužinojo, kas į kokią komandą, ir su kuo pateko. Visi kartu sudalyvavę didingose šventosiose Mišiose, aplankėme Medvėgalio piliakalnį, o nuo jo – keliavome į 7 km žygį link stovyklos. Ėjimas pėsčiomis link stovyklos tikrai buvo labai gera idėja, kadangi dauguma mūsų per jį ir pažinome vienas kitą. Atvykę į stovyklavietę, apsigyvenome ir tuomet, galima sakyti, iš tikrųjų prasidėjo stovykla. Kiekviena diena pilna naujų įspūdžių, patyrimų, emocijų, atradimų. Nauji draugai, įvairūs žaidimai, užsiėmimai, veiklos, maudynės, šokiai, gerai praleistas laikas, dainos, nuostabūs vadovai – visa tai ir dar daugiau laukė mūsų stovykloje. Pati pirmoji veikla, ko gero, buvo komandos vėliavos piešimas. Labiausiai patiko tvyranti atmosfera ore, kai ją piešėme. Tas susikaupimas, ryžtas, užsivedimas, ir dar daugybė kitų, tarpusavyje susimaišiusių emocijų. Ši veikla tikrai suvienijo kiekvieną komandą dar labiau. Dar viena įsiminusi veikla – knygnešiai. Nemanau, kad buvo nors vienas vaikas, kuriam šis žaidimas nepatiko. Tas adrenalinas, susirūpinimas, kaip čia pernešti knygą, jog niekas jos neatimtų. Bendras komandinis darbas, mąstymas, kaip geriau padaryti, jog niekas nepagautų, nepastebėtų tavęs. Šis žaidimas atnešė daugybę gerų emocijų, šypsenų. Na ir, manau, pats pagrindinis, ko gero visų labiausiai mėgstamiausias žaidimas – bomberiai. Pavadinimas viską ir pasako 🙂 Nuostabios emocijos liejosi ir liejosi per kraštus. Adrenalinas, susikaupimas, tikėjimas, sąžiningumas, tvirtumas, entuziazmas ir daugybė kitų. Taip pat, kiekvieną dieną sulaukdavome svečių, iš kurių istorijų, pasakojimų, kaskart vis kažką išsinešdavai, vis kas nors įstrigdavo galvoje. Man labiausiai patiko svečias, vardu Žanas. Jo atvirumas, nuoširdumas, tvirtumas mane sužavėjo. Asmeniškai aš labai džiaugiuosi, kad galėjau dalyvauti šioje stovykloje, ir išsinešiau daugybę gražių prisiminimų, akimirkų. Nesigailiu ir tikrai dalyvausiu čia ir kitais metais. O ar dalyvausi tu? Štai keletas dalyvių minčių: Man stovykla labai patiko, veiklos buvo linksmos ir įdomios. Maistas buvo labai skanus, o vieta puiki. (Kristina) Labai patiko, tikrai noriu sugrįžti kitais metais. Tas komandinis darbas, nauji draugai, kartu praleistas laikas, nuostabūs prisiminimai… Tikrai nerealūs žaidimai, ir super praleistas laikas. (Laura) Visų pirma, buvo labai įdomi veikla, nerealūs žaidimai, draugiški žmonės, daug kam nepatiko vieta, bet čia jau tokia situacija… išties buvo patogios lovos, gaila, tik 20 dušai ir vienas tualetas. (Augustė) Stovykla man patiko, veikla buvo įdomi ir išskirtinė, vadovai labai draugiški ir suprantantys. Maistas buvo kokybiškas ir skanus. Nuotaikos po stovyklos buvo geros. (Ugnius) Nauja vieta buvo visai nebloga, o šiaip, manau, buvo labai gera stovykla bei labai smagūs svečiai. Jie man patiko labiausiai. (Ąžuolas) Tikrai kartočiau! Nauja vieta buvo puikiai išnaudota! Labai patiko. (Martyna) Na, man čia buvo pirmas kartas, tai buvo labai smagu. Vadovai faini ir draugiški. Susipažinau su daug draugų, pamačiau daug skirtingų asmenybių ir charakterių. Žaidėm daug unikalių žaidimų. Buvo smagu ir atradau daugiau Dievo. (Justina) Mano įspūdžiai Spiečiuje: visi buvome labai intriguoti nauja stovyklaviete, kuri buvo tikrai nuostabi ir įdomi. Gyvenome prie ežero, todėl ne tik vaikai, bet ir vyresni galėjo džiaugtis šiltu Paršežerio vandeniu. Vadovai buvo tikrai malonūs, net jei ir reikėjo pabrėžti keletą svarbių taisyklių. Vaikai buvo gana klusnūs ir vadovai tuo labai džiaugėsi. Orai buvo tikrai palankūs, turėjome daug šiltų ir malonių dienų, ir vieną audringą, bet įdomią dieną. Visi atvykę svečiai buvo labai malonūs ir kantrūs su mūsų vaikais. O vaikai įdėmiai klausėsi ir galvojo apie tai, ką jiems pasakojo. Žaidimai buvo labai įdomūs ir reikalavo daug sporto ir galvojimo. Ne vienas žaidimas kartojosi iš ankstesnių metų, bet su vis naujesne istorija, kad nenuobodžiautumėme. Vadovai mus lepino prizais, kuriais visi labai džiaugėsi. Maistas kaip ir kiekvienais metais buvo nepakartojamas ir vertas pagyrimo. Vaikai taip mėgavosi giedojimu, kad kiekviename namelyje išgirsdavai giedamas giesmes. Vaikai labai nemėgo eiti miegoti laiku, bet mūsų vadovai turėjo išeitį, vadinamą sportu, vaikai, išgirdę apie sportą, iškart nubėgdavo miegoti, o jei kas ir nenueidavo, džiaugdavosi naktiniu sportu. (Monika)   Kai atvykau į naują stovyklavietę, tai tikrai abejojau, ar bus geriau, negu anais metais. Vietos ne tiek ir daug, su dušais irgi tam tikros problemos. Bet kai prasidėjo pati stovykla, tai, bent jau man, tikrai patiko. Ir ežeras, ir tie sėdmaišiai, nauji laukai, kuriuose buvo atliekamos užduotys. Kalbant apie vadovus, tai jie tikrai buvo nuostabūs: pats programos pritaikymas prie naujos vietos, užsieniečiai Hasanas ir Rashidas irgi buvo nepakartojami, įsimintiniausias, manyčiau, buvo Marius. Ir tikriausiai ne aš vienas jau sakau, kad vadovai buvo super. Aišku, stovykla nebuvo tobula, nes tokios mini problemos pakišdavo koją, bet, kiek girdėjau, jog ta stovyklavietė iki kitų metų bandys išspręsti tas problemas, pastatydama naujų namelių, įrengdami daugiau dušų, tualetų. Žodžiu, stovykla tikrai patiko, tikrai važiuosiu ir kitais metais, jeigu ten vyks, be to, kiti metai, manau, bus dar geresni nei šie. (Emilijus)