Šv. Velykų iškilmės parapijoje

Jau atšvęstos ir Vaikų Velykėlės. Tad trumpam prisiminkime šv. Velykų iškilmes mūsų bendruomenėje.

Didįjį Ketvirtadienį Paskutinės Vakarienės šv. Mišiose klebonas kun. Mindaugas Šlaustas, primindamas Viešpaties Jėzaus Kristaus mums paliktą nurodymą vieniems kitus mylėti ir patarnauti, plovė kojas šešiems parapijiečiams – jų asmenyje taip patarnaudamas ir dėkodamas kiekvienam, kuris skiria savo laiką, gebėjimus, išteklius kitų žmonių gerovei. Šių šv. Mišių metu, po ilgos Gavėnios tylos nuskambėjus Garbės himnui, visi muzikos instrumentai ir varpai nutilo iki pat Velyknakčio, kuomet paskelbs Prisikėlimo žinią. Po šv. Mišių Kristus Švč. Sakramente buvo išneštas į taip vadinamąjį kalėjimą – įrengtą simbolinę vietą bažnyčios šoninėje navoje. Tabernakulis bažnyčios centre, kur įprastai yra Švč. Sakramentas, liko tuščias. Didieji išganymo įvykiai prasidėjo…

Didysis Penktadienis – vienintelė diena metuose, kai Visuotinėje Bažnyčioje neaukojamos šv. Mišios. Laukiama tos vienintelės ir tikrosios Aukos, kuri atpirks žmoniją. Šiemet į Klaipėdą vėl grįžo ilgametė tradicija, kai miesto gatvėmis einamas Kryžiaus Kelias. Eisenoje dalyvavo keli šimtai žmonių, o Kryžių nešė įvairių institucijų ir organizacijų atstovai – Universiteto ligoninės medikai, šauliai, Klaipėdos universiteto bendruomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnai, Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovai, kariai, jaunimas, besiruošiantis Sutvirtinimo sakramentui, jaunieji karitiečiai, Tarptautinės Evangelizacinės mokyklos jaunimas, tikybos mokytojai ir katechetai, Marijos legiono nariai, Evangelikų liuteronų bendruomenė, politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariai bei Klaipėdos parapijų tikintieji.

Po Kryžiaus Kelio eisenos visi pasklidome po savąsias parapijas švęsti Kryžiaus Išaukštinimo pamaldų. Jos prasidėjo iškalbingu kunigo gestu, kai atgailos ir atsiprašymo ženklan jis gulasi priešais altorių ir meldžiasi, prašydamas pasigailėti mūsų, savo nuodėmėmis nukryžiavusių Kristų. Žodžio liturgijoje skaitoma Kristaus Kančia dar kartą leidžia mums prisiminti tuos įvykius ir įsirašyti juos į savo širdį. O neįprastai ilgai visuotinė malda apima visą žmoniją – tiek Bažnyčios narius, tiek abejojančius ar netikinčius. Šioje visuotinėje maldoje išsipildo Kristaus žodžiai: “O aš, kai būsiu pakeltas nuo žemės, visus patrauksiu prie savęs“ (Jn 12, 32). Po šios maldos ir vyksta Kryžiaus Išaukštinimo apeigos – Kristaus Kryžius iškeliamas vis aukščiau, o mes kviečiami jį pagarbinti ir iš dėkingumo pabučiuoti. Po pamaldų Kristus, esantis Švč. Sakramente, pernešamas į kitą vietą bažnyčioje – įrengtą kapą, kur išstatomas pagarbinimui iki pat Velyknakčio pamaldų Didžiojo Šeštadienio vakare.

Visas Didysis Šeštadienis Bažnyčioje – tylos, garbinimo ir laukimo diena. Mūsų bažnyčioje vyko visos dienos Švč. Sakramento adoracija, buvo giedami Žemaičių Kalvarijos Kalnai. Vakare 21 val. visi susirinkome prie velykinio laužo – iš naujo savo širdyse uždegti tikėjimo ugnies ir prisiminti, kad mūsų gyvenime mums šviečia Kristus. Velykinis šlovinimas skelbia: “Šitoji naktis viso pasaulio tikinčiuosius Kristų, pakėlusi iš žemiškų ydų bei nuodėmės purvo, grąžina malonei ir šventųjų bendrijai. Štai ta naktis, kurioje, mirties pančius sutraukęs, Kristus Nugalėtojas pakilo iš kapo. Tai ta naktis, apie kurią parašyta: „Naktis bus šviesesnė už dieną“ ir: „Nuo džiugesio mano šviesu darosi naktį“. Šios nakties šventimas traukia nuo kalčių, nuodėmes plauna, puolusiems grąžina nekaltumą, nuliūdusiems – džiaugsmą; ji maldo neapykantą, vienija širdis, palenkia išdidumą. Tikrai šioji naktis palaiminga: joje dangūs su žeme, Dievas – su žmonija suartėja!”

Įkvėpti šios akimirkos išgyvenimo, šią naktį mes atnaujinome savo Krikšto pažadus gyventi atnaujintą Dievo vaikų gyvenimą ir priešintis piktojo pagundoms.

Sekmadienio rytą rinkomės jau prie tuščio Kapo ir liudijome vieni kitiems Šventosios Nakties įvykį – Kristus prisikėlė! Iš tiesų prisikėlė! Šią žinią miestui paskelbė ir skambantys bažnyčių varpai bei procesijoje einančiųjų giesmės.

Šv. Velykų aštuondienį užbaigė Atvelykio (Dievo Gailestingumo) sekmadienis. Nors buvo žvarboka ir lietinga, po šv. Mišių šventoriuje pasivaišinome arbata, ridenome margučius.

Sulaukę šv. Prisikėlimo, įžengiame į laukimo laiką, kol bus išpildytas dar vienas Viešpaties pažadas – atsiųsta Šv. Dvasia, mus lydinti ir esanti su mumis iki pasaulio pabaigos…